Stambulas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stambulas
turk. İstanbul
Hagia Sophia 305.jpg
Miesto simbolis - Sofijos soboras

Stambulas
41°0′0″N 29°0′0″E / 41°N 29°E / 41; 29 (Stambulas)Koordinatės: 41°0′0″N 29°0′0″E / 41°N 29°E / 41; 29 (Stambulas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Turkijos vėliava Turkija
Provincija: Stambulo provincija
Meras: Kadir Topbaş
Gyventojų (2011): 13 483 052
Plotas: 1 831 km²
Tankumas (2011): 7 364 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: StambulasVikiteka
Kirčiavimas: Stambùlas (Istanbùlas, sen. Bizántijus, Konstantinòpolis)
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 356

Stambulas – didžiausias Turkijos miestas, esantis šiaurės vakarinėje šalies dalyje, abipus Bosforo sąsiaurio, jam pereinant į Marmuro jūrą. Geografiškai priskiriamas Europai, nors dalis yra ir Azijoje. Pagrindinis šalies prekybos, verslo ir kultūros centras, didžiausias uostas, yra tarptautinis oro uostas. Mašinų gamyba, chemijos pramonė, cemento gamyba, maisto, tabako, lengvoji (avalynės, aprangos, odos), baldų pramonė, popieriaus ir stiklo gamyba.

Stambule yra 35 universitetai, ekonomikos ir prekybos, dailės menų akademijos. Žymūs architektūros paminklai – Topkapι rūmai su haremu, Sofijos soboras (Hagia Sophia). Muziejai: archeologijos, turkų ir islamo meno, dailės ir skulptūros, savivaldybės. Daug teatrų. Dideli tiltai jungia europietišką ir azijietišką miesto dalis.

Netoli miesto 2005 m. pastatyta Istanbul Park lenktynių trasa, kurioje rengiamos Formulės 1 lenktynės. Trasą suprojektavo vokiečių architektas Hermann Tilke.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurtas 667 m. pr. m. e. kaip graikų Megaros miesto kolonija Bizantijus (gr. Βυζαντιον = Byzántion). 330 m. Konstantinas Didysis jį pervadino savo garbei Konstantinopoliu ir paskelbė jį Rytų Romos imperijos (plačiau žinomos Bizantijos vardu) sostine. Nesėkmingo ketvirtojo Kryžiaus žygio metu, 1204 m. balandį Konstantinopolį buvo užgrobę kryžiuočiai. Miestas buvo nuniokotas, Kryžiaus žygių idėja diskredituota, taip pat išaugo nesutarimai tarp Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių.[1] 1453 m. gegužės 29 d. Konstantinopolį užgrobė Osmanų imperijos kariuomenė ir pavertė osmanų valstybės sostine.

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Konstantinopolio žlugimas.

Konstantinopolio žlugimu dažnai taip pat laikoma ir Viduramžių periodo pabaiga. Iki 1923 m. buvo Turkijos sostinė (kai ja tapo Ankara). Oficialiai miestui Stambulo vardas suteiktas 1930 m.

Gyvenimo ritmas[taisyti | redaguoti kodą]

Aktyvus kultūrinis gyvenimas, turizmas ir komercinė veikla yra labai svarbūs miesto reiškiniai. Tačiau didelės Stambulo problemos yra spartus gyventojų skaičiaus augimas, transporto spūsčių problema, istorinių pastatų restauravimas; planuojama tiesti trečioji autostrada per Bosforo sąsiaurį. Kasdienis gyvenimas šalia saugomų romėnų, bizantiečių, turkų monumentų yra spalvingas ir gyvybingas. Miestas taip pat vertinamas kaip Turkijos verslo, pramogų, kultūros, švietimo, prekybos, turizmo ir meno sostinė. Daugiau nei pusė šio miesto gyventojų dirba ir gyvena europinėje miesto dalyje. Nemažai žmonių gyvena Anatolijos vietovėse, tačiau į Stambulą kasdien, naudodamiesi tiltais arba jūros transportu, vyksta dirbti.

Stambulo stadionus dažnai užpildo pasaulinio lygio žvaiždžių koncertai, o opera, baletas bei teatras savo gerbėjus vilioja ištisus metus. Sezoniniuose festivaliuose galima išvysti orkestrų, chorų, džiazo legendas. Dažnai šie renginiai vyksta istorinėse vietose, tokiose kaip Hagia Irene, Rumeli tvirtovėje, Yedikule, Topkapı rūmų kieme, Gülhane parke, Atatiurko kultūros centre. Mėgstantys naktinį gyvenimą gali pasirinkti iš daugybės naktinių klubų, diskotekų, barų. Savaitgaliais diskotekos ir naktiniai klubai, veikiantys po atviru dangumi, dažnai būna perpildyti.

Lankytini objektai[taisyti | redaguoti kodą]

1. Sofijos soboras (arba Haghia Sophia – Šventoji Sofija)

Šis pastatas laikomas vienu garsiausių objektų ne tik Stambule, bet ir visoje Turkijoje. Pradėtas statyti VI a. imperatoriaus Justiniano įsakymu (ant prieš tai dviejų buvusių bazilikų degėsių), pastatas laikomas iškiliausiu bizantų architektūros statiniu. Jo architektai – Anthemios iš Tralio (Tralle) ir Isodoros iš Mileto (Milete). 1453 m. sultonas Mahomedas pavertė baziliką mečete, o 1935 m. pirmasis Turkijos prezidentas Atatiurkas transformavo mečetę į muziejų, kuris veikia iki šiol. Pagrindinė bazilikos puošmena – milžiniškas kupolas, kuris iš apačios atrodo lyg besklandantis ore. Tiesa, kupolas yra ir pagrindinė problema, nes dėl nepakankamai tvirtos konstrukcijos, jau kelis kartus buvo įgriuvęs. Baziliką taip pat puošia mozaikos, freskos ir marmurinės skulptūros, atkeliavusios dar iš Bizantijos laikų. Iš išorės bazilika neatrodo įspūdingai, tikrasis jos grožis atsiskleidžia tik įžengus vidun. Įėjimo kaina – 20 ТL (apie 9 EUR).


2. Topkapi rūmai

4 amžius buvo simboliškas ir politinis Osmanų imperijos centras (1465–1856). Buvo pradėta statyti sultono Mehmedo II, Konstantinopolio pavergėju ir Bizantijos imperijos sužlugdytojo, įsakymu 1959 m. Kaip ir visos islamiškos pilys, Topkapi pasižymi pastatų ansambliu, apstatytu aplinkui kiemus (Topkapi pilis šiuo atžvilgiu turi panašumų į Granados pasidižiavimą Alhambrą). Vienu metu rūmų plotas buvo net 700 000 m², tuo tarpu šiuo metu ji užima tik 80 000 m². Joje gyveno nuo 700 iki 5000 žmonių. Pagrindinė rūmų paskirtis – sultono ir jo dvariškių rezidencija. 1924 m. Atatiurkas pavertė rūmus muziejumi. Topkapi rūmuose telpa 10 mečečių, 14 turkiškų vonių, 2 ligoninės, 2 vaistinės, 5 mokyklos, 12 bibliotekų, 6 bokštai, 22 fontanai, 6 baseinai, 1 kabantis sodas, 20 virtuvių, 348 kambariai ir salonai ir dar daug kitos paskirties patalpų. Tad tikrai neverta nusiminti, jog už 20 ТL (apie 9 EUR) pamatysite tik dalį Topkapi rūmų. Tiesa, rūmų haremas lankomas atskirai ir kainuoja dar 15 TL. Bet jį tikrai verta aplankyti. „Harem“ išvertus iš arabų kalbos reiškia „uždrausta“. Šiame pastate glaudėsi sultonų žmonos, sugulovės ir vaikai. Vieno iš sultonų valdymo jame buvo apsistojusios net 474 moterys. 400 kambariuose galima rasti ir patalpą, skirtą apipjaustymui, ne vieną turkišką vonią, pačio sultono ir jo žmonų miegamuosius ir t. t.


Mėlynoji mečetė

3. Sultono Ahmedo mečetė arba Mėlynoji mečetė

Mečetė pastatyta XVII a. Osmano imperijos sultono Ahmedo I paliepimu. Tikroji jos paskirtis ginčytina, kadangi priešais stovi Sofijos soboras, kuris tuo metu jau buvo perkonstruotas į mečetę. Spėjama, jog sultonas tiesiog norėjo sunaikinti kelis rūmus, priklausiusius imperiniams ministrams, tad jų vietoje ir pastatė Mėlynąją mečetę, nepaisant lėšų stygiaus ir dvasininkų nepritarimo. Savo išvaizda mečetė yra visiškai priešinga Sofijos soborui. Mėlynoji mečetė yra įspūdinga iš išorės (dėl pilko akmens ji matoma net iš tolimų Stambulo kampelių), bet viduje ganėtinai paprasta. Mečetė vis dar veikianti, tad norint joje apsilankyti reikėtų prisilaikyti tylos bei pridengti galūnes ir galvas (moterims).


4. Konstantinopolio hipodromas (turk. At Meydanı)

Tai vieta, kuriuoje virė pačios karščiausios Bizantijos imperijos sporto ir socialinio gyvenimo aistros beveik 1000 metų. Hipodromo idėja kilo imperatoriui Septimijui Severui dar III a., bet tik imperatorius Konstantinas Didysis sugebėjo hipodromą paversti pagrindine žirgų lenktynių, ceremonijų, paradų ir t. t. vieta. Deja, Ketvirtojo Kryžiaus žygio metu hipodromas buvo sugriautas, o Osmanams užėmus sostinę jis nebuvo atstatytas. Šiuo metu hipodromo vietoje yra didžiulis miesto parkas, bet atidžiau pasižvalgius dar galime aptikti Bizantijos imperijos pėdsakų, pvz., Egipto obeliskas, Spiralinė Kolona (simbolizuojanti graikų pergalę prieš persus V a. pr. m. e.), Kaiserio Viljamo II fontanas (vokiečių imperatoriaus dovana) ir pan.


5. Bazilikos cisterna (gr. cistern – vandens saugykla)

Bazilikos cisterna

VI a. pastatyta (imperatoriaus Konstantino ir vėliau perstatyta Justiniano)ir dar išsilaikiusi Konstantinopolio laikų vandens saugykla, iš kuriuos buvo tiekamas vanduo imperatoriaus rūmams ir aplink juos stovėjusiems pastatams. Tai pribloškiantis statinys, turintis ikoniškas 336 prilaikančias kolonas (pasižyminčias korintišku ir dorėjiniu stiliumi). Vienas epizodas iš 1963-iųjų metų Džeimso Bondo filmas „Iš Rusijos su meile“ buvo filmuojamas būtent Bazilikos cisternoje.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. duomenimis Stambule gyvena 13 483 052 žmonių[2], dėl to jis yra vienas didžiausių Europos miestų. Miestą sudaro 54 municipalitetai ir jis tęsiasi apie 100 km ruožu palei pakrantę. Vidutinis metinis gyventojų prieaugis yra 3.45 %, daugiausiai dėl migracijos iš aplinkinių kaimo vietovių. Stambulo gyventojų tankis – 6,200 žm/kv. km. Bendras Turkijos vidurkis – 81 žm./kv. km.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal Alisovo klimato klasifikaciją, Stambule vyrauja vidutinių platumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra yra 14,4°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 843,9 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 23,5°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 5,8°C. Daugiausia kritulių iškrenta birželis, per kurią iškrenta vidutiniškai 123,9 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta birželi – vidutiniškai 34,0 mm.

Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1927 m. vasario 9 d. -16,1°C. Šilumos rekordas užfiksuotas 2000 m. liepos 12 d.40,5°C.[3]

Nuvola apps kweather.svg Istanbul klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 18,3 24,0 26,2 32,9 33,0 40,2 40,5 38,8 33,6 34,2 27,2 21,2 40,5
Vidutinė aukščiausia °C 8,7 9,1 11,2 16,5 21,4 26,0 28,4 28,5 25,0 20,1 15,3 11,1 18,4
Vidutinė žemiausia °C 2,9 2,8 3,9 7,7 12,0 16,0 18,5 18,7 15,5 12,0 8,5 5,3 10,3
Rekordinė žemiausia °C -10,4 -16,1 -7,0 -0,6 3,6 8,0 10,5 8,2 5,2 1,0 -4,0 -9,4 -16,1
Krituliai mm 98,4 80,2 69,9 45,8 36,1 34,0 38,8 47,8 61,4 96,9 110,7 123,9 843,9
Duomenys: Pasaulio Meteorologijos Organizacija (JTO)[4] Devlet Meteoroloji İşleri Genel Müdürlüğü (DMİ)[5][6] ir BBC Weather Centre[7]

Kriminogeninė padėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji dalis įvykdomų nusikaltimų nesmurtiniai. Labai retai plėšimų ir vagysčių metu naudojami šaltieji ginklai. Kišenvagiai dažniausiai pastebimi turistinėse miesto vietose.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Stambulas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka