Berlyno karališkieji rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Berlyno karališkieji rūmai

Berlyno karališkieji rūmai – Prūsijos karalių ir Vokietijos imperatorių rezidencija Berlyne.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Berlyno karališkųjų rūmų vietoje gotikinę rezidencinę pilį XV a. viduryje pradėjo statyti Brandenburgo markgrafas ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstas Frydrichas II Hohencolernas. Po šimtmečio pilis buvo perstatyta į puošnius renesansinius rūmus, tapo viena svarbiausių šios dinastijos rezidencijų. Vėliau rūmai buvo plečiami ir rekonstruojami, įgijo ankstyvojo baroko bruožų. Valdant kurfiurstui Frydrichui III, kuris 1701 m. Karaliaučiuje karūnuotas Prūsijos karaliumi Frydrichu I, buvo pradėtas didžiausias Berlyno rūmų pertvarkymas. Jie tapo svarbiausia Prūsijos karalystės valdovų rezidencija. Rūmų architektas Andreasas Šliuteris rezidenciją perstatė į brandžiojo baroko rūmus. Architektas Johanas Eosanderis fon Gėtė 17061713 m. išplėtė karališkųjų rūmų kompleksą, suformavo antrąjį vidinį kiemą. Šią rekonstrukciją užbaigė Martinas Heinrichas Bėmė. Rūmai nuo tol tarnavo ir kaip Prūsijos karalių, vėliau – Vokietijos imperatorių rezidencija, ir kaip valstybės valdymo institucijų būstinė. Tarpukariu juose veikė rūmų muziejus.

1944 m. gegužės mėnesį ir 1945 m. vasarį rūmai buvo bombarduojami, Berlyno šturmo metu juos apšaudė artilerija. Tačiau fasadai ir konstrukcija išliko gana tvirti. Po karo planuota rūmus atstatyti, tačiau Vokietijos socialistinės vienybės partijos generalinio sekretoriaus Valterio Ulbrichto įsakymu 1950 m. jie buvo susprogdinti. Rūmų vietoje suformuota K. Markso ir F. Engelso aikštė bei 1974 m. pastatyti Respublikos rūmai – VDR parlamentas. Respublikos rūmai buvo nugriauti 20022008 m. 2008 m. prasidėjo Berlyno karališkųjų rūmų atstatymas.

Saitai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Berlyno karališkieji rūmai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka