Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis
| Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys | .png){kind=small} Vokietijos imperija |
| Miestai | Lauksargiai – Kelmė |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | siaurukas |
| Statybų pradžia | 1915 m. gegužės 4 d. |
| Atidarymas | 1915 m. liepos 11 d. |
| Uždarymas | Pirmojo pasaulinio karo pab. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 78 km |
| Vėžė | 600 mm |
Siaurukas Lauksargiai–Kelmė, vok. Heeresfeldbahn Laugszargen–Kielmy – 600 mm pločio vėžės ir 78 km ilgio siaurasis geležinkelis, nutiestas ir eksploatuotas Pirmojo pasaulinio karo metais kaip vokiečių karinis lauko (vok. Heresfeldbahn) bėgių kelias tarp Lauksargių (Rytprūsiai) ir okupuotos Kelmės (Oberostas).
Trasa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą],_gelaufen_27._3._1916,_Kriegs-_u._Hofphot._K%C3%BChlewindt,_K%C3%B6nigsberg,_Hofdruckerei_Pawlowski_in_Tilsit.jpg)
Tokio geležinkelio elementai (bėgiai su pritvirtintais pabėgiais) buvo paruošiami iš anksto gamykloje, tad statybvietėje lengvai ir greitai montuojami. Tačiau šio siauruko apatinei kelio daliai (sankasai) įrengti teko padėti nemažai pastangų: aukščiau nurodytoje trasoje turėjo būti pastatyta daugiau kaip 80 tiltų, tarp jų ir devynių metrų aukščio bei 155 m ilgio tiltas per Jūros upę.[2][3][4]
Maždaug už penkių kilometrų į šiaurę nuo Lauksargių trasa kirto Ežeruonos upę, toje vietoje buvo nutiestas 100 m ilgio inžinerinis tiltas, kurio galines atramas dengė aukšti pylimai. Nuo šios vietos maršrutas ėjo palei vieškelį į Tauragę ir, mediniu tiltu pervažiavus Jūros upę, toliau buvo nukreiptas Skaudvilės link. Per gana trumpą laiką buvo nutiesta ir galutinė geležinkelio atkarpa į Kelmę.
Transportinės apkrovos geležinkelyje siekdavo 1500 tonų per dieną. Vėliau juo buvo transportuojamos statybinės medžiagos plačiajam geležinkeliui Lauksargiai–Šilėnai tiesti.[5]
.jpg)
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Statybos prasidėjo 1915 m. gegužės 4 d. Tų pačių metų birželio 30 d. buvo nutiestas bėgių kelias iki trasos pusiaukelės prie Skaudvilės, kur buvo įrengta stotelė, o liepos 11 d. geležinkelis jau buvo baigtas.
1915 m. gruodžio mėn. naktį iš 8 į 9 d. potvynio metu atitrūkęs plaustas trenkėsi į tilto per Jūrą atramas, jas išmušė ir nuplukdė ant pylimų. Vandens lygis pakilo ir ledo lyčių srautas buvo toks intensyvus, kad statinio remontas tapo nebeįmanomu – geležinkelio trasa buvo perkelta į šoną ir nuo gruodžio 14 d. ėjo per kaimyninio vieškelio medinį tiltą. 1916 m. sausio 7 d. kilo dar vienas potvynis, ties Batakiais pridaręs kiek didesnių nuostolių: pakilusi Ančia čia visiškai nuplovė trijų metrų aukščio ir 120 m ilgio sankasą.[2][6]
Antrojo pasaulinio karo metu šalia plataus geležinkelio linijos Tauragė–Šiauliai 1944 m. vasario–birželio mėnesiais buvo eksploatuojamas vokiečių karinis lauko siaurukas „Venus“.[7][8]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jurabrücke bei Tauroggen
- ↑ 2,0 2,1 Die Heeresfeldbahn Laugszargen–Kielmy.
- ↑ Hermann G. Hesselink und Norbert Tempel. Eisenbahnen im Baltikum – Münster: LOK Report, 1996; S. 21
- ↑ Mauro Bottegal. Ferrovie portatili della Prima Guerra Mondiale. Lulu.com, 2019; S. 83
- ↑ Wilhelm Kretzschmann. Die Wiederherstellung der Eisenbahnen auf dem östlichen Kriegsschauplatz. – Berlin: Verlag Mittler und Sohn, 1925; S. 101–102
- ↑ Wilhelm Kretzschmann. Die Wiederherstellung der Eisenbahnen auf dem östlichen Kriegsschauplatz. – Berlin: Verlag Mittler und Sohn, 1925; S. 101–102
- ↑ Bildbericht der Feldbahn „Venus“, der zerstörten Brücken der eingleisigen Strecke Tauroggen–Schaulen (31 Bilder).
- ↑ Alfred Bernd Gottwaldt. Heeresfeldbahnen: Bau und Einsatz der militärischen Schmalspurbahnen in zwei Weltkriegen.– Motorbuch Verlag, 1986; S. 368 und 373–374