Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis
Vieta
ŠalysFlagge Deutsches Reich - Kriegsflagge (1903-1918).png Vokietijos imperija
MiestaiLauksargiaiKelmė
Pagrindinė informacija
Tipassiaurukas
Statybų pradžia1915 m. gegužės 4 d.
Atidarymas1915 m. liepos 11 d.
UždarymasPirmojo pasaulinio karo pab.
Techninė informacija
Ilgis78 km
Vėžė600 mm
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Siaurukas Lauksargiai–Kelmė, vok. Heeresfeldbahn Laugszargen–Kielmy – 600 mm pločio vėžės ir 78 km ilgio siaurasis geležinkelis, nutiestas ir eksploatuotas Pirmojo pasaulinio karo metais kaip vokiečių karinis lauko (vok. Heresfeldbahn) bėgių kelias tarp Lauksargių (Rytprūsiai) ir okupuotos Kelmės (Oberostas).

Trasa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krauß & Comp. firmos lokomotyvas 4559/1901 prie Tauragės važiuoja tiltu per Jūrą (1916 m. kovo 27 d.)[1]

Tokio geležinkelio elementai (bėgiai su pritvirtintais pabėgiais) buvo paruošiami iš anksto gamykloje, tad statybvietėje lengvai ir greitai montuojami. Tačiau šio siauruko apatinei kelio daliai (sankasai) įrengti teko padėti nemažai pastangų: aukščiau nurodytoje trasoje turėjo būti pastatyta daugiau kaip 80 tiltų, tarp jų ir devynių metrų aukščio bei 155 m ilgio tiltas per Jūros upę.[2][3][4]

Maždaug už penkių kilometrus į šiaurę nuo Lauksargių trasa kirto Ežeruonos upę, toje vietoje buvo nutiestas 100 m ilgio inžinerinis tiltas, kurio galines atramas dengė aukšti pylimai. Nuo šios vietos maršrutas ėjo palei vieškelį į Tauragę ir, mediniu tiltu pervažiavus Jūros upę, toliau buvo nukreiptas Skaudvilės link. Per gana trumpą laiką buvo nutiesta ir galutinė geležinkelio atkarpa į Kelmę.

Transportinės apkrovos geležinkelyje siekdavo 1500 tonų per dieną. Vėliau juo buvo transportuojamos statybinės medžiagos plačiajam geležinkeliui Lauksargiai–Šilėnai tiesti.[5]

To paties lokomotyvo traukiamas sąstatas perkrovimo stotelėje Lauksargiuose (1915 m. vasara)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statybos prasidėjo 1915 m. gegužės 4 d. Tų pačių metų birželio 30 d. buvo nutiestas bėgių kelias iki trasos pusiaukelės prie Skaudvilės, kur buvo įrengta stotelė, o liepos 11 d. geležinkelis jau buvo baigtas.

1915 m. gruodžio mėn. naktį iš 8 į 9 d. potvynio metu atitrūkęs plaustas trenkėsi į tilto per Jūrą atramas, jas išmušė ir nuplukdė ant pylimų. Vandens lygis pakilo ir ledo lyčių srautas buvo toks intensyvus, kad statinio remontas tapo nebeįmanomu – geležinkelio trasa buvo perkelta į šoną ir nuo gruodžio 14 d. ėjo per kaimyninio vieškelio medinį tiltą. 1916 m. sausio 7 d. kilo dar vienas potvynis, ties Batakiais pridaręs kiek didesnių nuostolių: pakilusi Ančia čia visiškai nuplovė trijų metrų aukščio ir 120 m ilgio sankasą.[2][6]

Antrojo pasaulinio karo metu šalia plataus geležinkelio linijos Tauragė–Šiauliai 1944 m. vasario–birželio mėnesiais buvo eksploatuojamas vokiečių karinis lauko siaurukas „Venus“.[7][8]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka