Pereiti prie turinio

Kelmės herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kelmės herbas – pagrindinis Kelmės miesto, Kelmės seniūnijos ir Kelmės rajono savivaldybės heraldikos atributas.

Herbo mėlyname lauke sidabrinis dešimties stipinų vežimo ratas, žalioje papėdėje trys vertikalūs sidabriniai ąžuolo lapai.

Herbo motyvas pasirinktas pagal tai, kad Kelmė įsikūrusi prie svarbaus kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas , tad pro ją pravažiuodavo daug pašto karietų, pirklių vežimų.[1]

Kelmė istorinio herbo neturėjo. 1967 m. Kelmės vykdomasis komitetas, vykdydamas LTSR vyriausybės nutarimą, paskelbė konkursą Kelmės, Tytuvėnų ir Užvenčio miestų herbams sukurti. Edmundo Žiauberio sukurtą herbą 1970 m. balandžio 24 d. patvirtino Heraldikos komisija,[2] jis buvo pradėtas naudoti švenčių metu. Po 1970 m. Dainų šventės, į kurią dalyviai susirinko su miestų simbolika, sovietinė valdžia miestų herbuose įžvelgė nacionalizmo propagavimą, todėl jie buvo uždrausti naudoti.[3]

1998 m. lapkričio 16 d. dabartinį herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 233.[4] Herbas sukurtas pirmojo pagrindu, naujojo etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus.

  1. Lietuvos heraldika (parengė Edmundas Rimša). – Vilnius, Baltos lankos, 2008. ISBN 978-9955-23-202-5 // psl. 214–215
  2. Patvirtintas Kelmės herbas. Lsa.lt (tikrinta 2025-08-28).
  3. Kelmės miesto herbo istorija. Kelmeszemaitesvb.lt (tikrinta 2025-08-28).
  4. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.66965