Adolfas Valeška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
A. Valeškos paveikslas už kunigo S. Morkūno nugaros 1968 m.

Adolfas Valeška (1905 m. kovo 15 d. Kybartuose – 1994 m. gegužės 11 d.) – tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas, lietuvybės puoselėtojas, visuomenės veikėjas, meno bei kultūros tyrinėtojas, bažnytinio meno saugotojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1928 m. baigė Kauno meno mokyklą, mokėsi tapybos). Kūrė Kauno Švč. Jėzaus Širdies parapijos, Kauno karo ligoninės koplyčios, Kauno Dievo Kūno ir kitų bažnyčių interjerus. Stažavosi Berlyne, Romoje, Paryžiuje. 1935–1940 m. Bažnytinio meno muziejaus įkūrėjas, direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1947–1949 m. vadovavo Freiburgo dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokyklos tapybos studijai, 1948 m. įkūrė lietuvių dailės institutą.

Vėliau persikėlė į JAV. 1951 m. Čikagoje įsteigė vitražo ir mozaikos studiją, kurioje vykdė monumentalios dekoratyvinės dailės užsakymus įvairių konfesijų maldos namams. 1954–1956 m. Čikagos dailės instituto vitražo [[dėstytojas].[1]

Nuo 1984 m. gyveno Indianoje.

1993 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune.[2] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[3]

Dalyvavo daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje, jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir kitų šalių muziejai, kolekcininkai.

Daugelio straipsnių autorius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]