Kelmės dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kelmės dvaras
Kelme manor.jpg
Vieta Kelmė
Įkurtas XV a. (rūmai - apie 1780 m.)
Rūmų stilius Barokas
Bajorų giminės Kontautai
Bartoševičiai
Hlebavičiai
Solomereckiai
Julius Gruževskis
Pastatų būklė Restauruota
Savininkas Kelmės krašto muziejus

Kelmės dvaras – dvaras Kelmėje. Dabar dvare įsikūręs Kelmės krašto muziejus. Išlikę dvaro statiniai:

  • renesansinių formų su baroko elementais mūrinis dviaukštis vartų pastatas, su kalėjimo, bibliotekos patalpomis
  • atvira arkada orkestrui, manoma, XVII a. antra pusė
  • barokiniai rūmai, manoma, XVIII a. vid., 1892 m. parengtas perstatymo projektas, vokiečių architektas F. Lemannas, nuo 1990 m. rūmuose veikia Kelmės krašto muziejus
  • liaudies architektūros formų oficina
  • svirnas, XVIII a. antra pusė
  • pieninė, XIX a.
  • spirito varykla, XIX a.
  • kumetynas
  • vandens malūnas
  • prancūziškasis parkas, įrengtas XVII a. viduryje, 1898 m. parengtas parko pertvarkymo projektas, autorius J. Pavlovičius, iš dalies įgyvendintas. [1]

Kelmės dvaro sodyba kartu su parku užima 15,2 ha teritoriją.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XV a. pabaigoje Ldk Aleksandras iki tol jam priklausiusį dvarą padovanojo Jonui Kontautui, neilgai trukus dvaras Bartoševičiams, vėliau – Hlebavičiams, o po 1549 m. pagal giminystės ryšius – kunigaikščiams Solomereckiams. Yra išlikęs 1574 m. rugpjūčio 10 d. dvaro inventorius [3]. Tuo metu dvare buvo namai su dviem seklyčiomis, su iš abiejų pusių pristatytais prieangiais, taip pat klėtis, kepykla, svirnas, kiti dvaro pastatai. 1591 m. dvarą iš Solomenereckio

1591 m. dvarą nupirko Šiaulių vietininkas Jonas Gruževskis (lenk. Grużewski). Jo ainiai 1780 m. ir pastatė išlikusius dvaro rūmus. Jie rekonstruoti pagal 1892 m. vokiečių architekto Franciško Lėmano (vok. Franciszek Lehmann) projektą, o 1898 m. parengtas parko įrengimo projektas.

Dvaro rūmai apie 1938 m.

Išlikę dar 1668 m. statyti ir XVIII a. rekonstruoti vartai. Pirmojo aukšto patalpose buvo laiptai ir baudžiauninkų kalėjimas, antrajame aukšte – biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui. Čia buvusioje bibliotekoje buvo apie 5 tūkst. tomų knygų. Dvaro bibliotekoje buvo laikomas didelis dvaro savininkų Gruževskių šeimos archyvas, jis 1941 m. pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų, o 1952 m. muziejus archyvą perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Čia išlikę apie 20 tūkst. vienetų Kelmės dvaro archyvo teksto lapų. Kita archyvo dalis saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei Kauno valstybiniame archyve.

1831 metų sukilimo metu dvaro savininkas Julius Gruževskis buvo Raseinių apskrities sukilėlių komiteto narys. Komitetas nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną – kovo mėnesio 26 – ąją ir parašė sukilimo aktą. Sukilimas prasidėjo Kelmės dvare ir anksčiau negu buvo numatyta. Viską lėmė aplinkybės: kovo 23-ąją Kelmėje beliejančius kulkas sukilėlius užklupo caro valdininkas rotmistras Poplonskis. Sukilimui pralaimėjus Julius Gruževskis emigravo į Prancūziją, vėliau apsigyveno Šveicarijoje, Ženevoje.

1940 m. paskutinė dvaro savininkė Gabrielė Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro, vėliau ištremtos į Sibirą. Vokiečių okupacijos metais Kelmės dvare gyveno baronas fon Haren, pokario metais čia buvo įsikūrusi mokykla, vėliau Paukštininkystės tarybinio ūkio centras, kuris išlaikė ir dvaro pastate buvusi nedidelį visuomeninį muziejų, 1990 m. tapusį dabartiniu Kelmės krašto muziejumi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rasa Butvilaitė. Kelmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 714 psl.
  2. „Kelmės rajono savivaldybė - Lankytinos vietos“. kelme.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16. 
  3. K. Jablonskis. Istorijos archyvas, XVI a. (Lietuvos inventoriai, t. 1, 1934, skilt. 209–216)].

Koordinatės: 55°38′18″N 22°56′18″E / 55.638243°N 22.93835°E / 55.638243; 22.93835