Daugų valsčius
Koordinatės: 54°22′š. pl. 24°20′r. ilg. / 54.36°š. pl. 24.34°r. ilg.
| Daugų | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1422 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Daugai |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda | Trakų apskritis (1919–1920) |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Daugų valsčius (lenk. gmina Daugi) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Daugai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo 1422 m., vėliau atkurtas po I pasaulinio karo.
Nuo 1945 m. Daugų valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, veikė Kazimieraičių rinktinė (1949–1952). Iki 1949 m. valsčiaus Kalesninkų miške buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Daugų rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[1] | 150 | 5748 | 1155 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
188 | 8 apylinkės [2] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
|---|---|
| Daugai | Daugų apylinkė |
| Dvarčėnai | Dvarčėnų apylinkė |
| Gudžiai | Gudžių apylinkė |
| Kančėnai | Kančėnų apylinkė |
| Kazimieravas | Kazimieravo apylinkė |
| Rokančiai | Rokančių apylinkė |
| Užukalniai | Užukalnių apylinkė |
| Vėžionys | Vėžionių apylinkė |
| Iš viso: | 8 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 5 748 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1935 | Užukalniai | Jonas Dobrovolskas, istorikas | 1982 |
| 1944 | Griciūnai | Stanislovas Kalanta, statybos inžinierius | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11