Pivašiūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Pivašiūnai
Pivasiunu Svc. Mergeles Marijos Emimo į dangu baznycia.jpg
Pivašiūnų bažnyčia
Pivasiunuherbas.png

Pivašiūnai
Koordinatės 54°27′40″N 24°22′19″E / 54.461°N 24.372°E / 54.461; 24.372 (Pivašiūnai)Koordinatės: 54°27′40″N 24°22′19″E / 54.461°N 24.372°E / 54.461; 24.372 (Pivašiūnai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Pivašiūnų seniūnija
Gyventojų skaičius 301 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: PivašiūnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pivašiū́nai
Kilmininkas: Pivašiū́nų
Naudininkas: Pivašiū́nams
Galininkas: Pivašiū́nus
Įnagininkas: Pivašiū́nais
Vietininkas: Pivašiū́nuose

Pivašiūnai – kaimas Alytaus rajono šiaurės rytuose, šalia kelio  220  TrakaiRūdiškėsPivašiūnaiAlytus . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1825 m.; garsėja Dievo Motinos paveikslu), Pakalnės koplyčia (1853 m.) ir buvusi Senųjų Trakų benediktinų rezidencija, yra Pivašiūnų vidurinė mokykla, muzikos mokykla, biblioteka, paštas (LT-64069).

Pivašiūnai garsūs savo Šv. Mergelės Marijos atlaidais per Žolinę, kai ten suplaukia tūkstančiai tikinčiųjų. Gyvenvietės puošmena – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia; nakties metu didingai apšviesta ji yra matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu, o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu nutolusias vietoves. Dievo Motinos paveikslas išliko per miestelio gaisrus. Paveikslas papuoštas sidabro vainiku ir pavaizduotas miestelio herbe.

Gatvė Pivašiūnuose

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė minima nuo XVII amžiaus. 1639 m. dvarininkas Jonas Klockis Pivašiūnų žemes padovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1648 m. Medilo seniūnas pastatydino bažnyčią, tapusią Trakų bažnyčios filija. Fundatorius pavedė bažnyčią Trakų vienuoliams benediktinams, kurie čia gyveno iki 1831 m. sukilimo. Dvi pirmosios Pivašiūnų bažnyčios stovėjo įkalnėje, bet sudegė. 1825 m. parapijos klebonas Celestinas Soroka ant kalvos (aukščiausia miestelio vieta) pastatė naują klasicizmo stiliaus bažnyčią mūrinėmis kolonomis.

Nuo 1918 m. Pivašiūnai kurį laiką buvo valsčiaus centras.[4]

2006 m. rugpjūčio 15 d. patvirtintas Pivašiūnų herbas. Kaimą smarkiai nusiaubė 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas – nukentėjo šventorius, gatvės, Pivašiūnų piliakalnis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19181933 m. Pivašiūnų valsčiaus centras Alytaus apskritis
19501959 m. Pivašiūnų apylinkės centras Daugų rajonas
1959–1962 m. Jiezno rajonas
1962–1995 m. Alytaus rajonas
nuo 1995 m. Pivašiūnų seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2001 m.
1868 m.*[3] 1898 m.*[2] 1959 m.sur. 1986 m.[5] 2001 m.sur.
87 100 367 273 301
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas yra Pivašiūnų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Netoli kaimo stūkso Pivašiūnų piliakalnis, šiaurės rytuose telkšo Ilgio ežeras, šiaurės vakaruose yra Pivašiūnų miškas ir Pivašiūnų geomorfologinis draustinis, žvyro telkinys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Пiошуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 783 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Пiошуны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 125 psl. (rus.)
  4. „Alytaus rajono savivaldybės administracija - Pivašiūnų seniūnija“. arsa.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-03-30. Nuoroda tikrinta 2016-04-28. 
  5. Pivašiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 389 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pivašiūnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 397 psl.
  • Žalias miškas gyvas: iš Pivašiūnų bažnyčios ir parapijos istorijos / Jonas Kaušyla. – Trakai; Vilnius: Voruta, 1994. – 134 p.: iliustr. – ISBN 9986-510-02-3
  • Pivašiūnai / Vytautas Vitunskas. – Alytus: Alytaus sp., 2000. – 75 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-55-5
  • Pivašiūnai ir apylinkės / Vytautas Vitunskas. – Marijampolė: Piko valanda, 2004. – 143 p.: iliustr. – ISBN 9986-875-99-4
  • Pivašiūnai: gyvenvietė, bažnyčia, Dievo Motinos paveikslas / sudarytojas ir fotografas Klaudijus Driskius. – Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2013. – 255 p.: iliustr. – ISBN 978–609-95156-4-9

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png BUTRIMONYS – 10 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Dusmenys – 8 km
ONUŠKIS – 18 km
Junčionys – 6 km
DAUGAI – 12 km
ALYTUS – 25 km
Kančėnai – 8 km