Alovė
-
Kitos reikšmės – Alovė (reikšmės).
 |
||
|---|---|---|
 |
||
  Alovė
|
||
| Koordinatės | Koordinatės: | |
| Apskritis |  Alytaus apskritis |
|
| Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Alovės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 552 (2001 m.) | |
 Vikiteka: |
AlovėVikiteka | |
|
||
Alovė – miestelis Alytaus rajone, keli kilometrai į pietryčius nuo kelių 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus ir 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė sankryžos. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.
Stovi Alovės Švč. Trejybės bažnyčia (perstatyta 1802 m.), Alovės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-64005).
Turinys
Geografija[taisyti | redaguoti kodą]
Pietuose telkšo Alovės ežeras, iš kurio ištekantis Alovės upelis (dešinysis Nemuno intakas) teka pro gyvenvietę. Anksčiau Alovę sudarė Baltoji Alovė (arčiau kelio) ir Raudonoji Alovė (kitame ežero krante).
Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą] |
|||||||||||
 |
ALYTUS – 10 km | |
|||||||||
|
DAUGAI – 12 km | ||||||||||
| Nemunaitis – 11 km | |||||||||||
Istorija[taisyti | redaguoti kodą]
Vietovėje žmonių gyventa jau prieš 2000 metų.
Alovėje XV a. buvo įsikūrusi Ldk Alovės pilis ir Alovės dvaras, kuriame 1690 m. mirė iš Alovės kilęs Ldk kancleris Marcijonas Aleksandras Oginskis. 1697 m. čia jau buvo medinė bažnyčia. 1866 m. įsteigta pradinė mokykla.
Sovietinės okupacijos metais buvo Alovės kolūkio centrinė gyvenvietė. 1955 m. prie buvusių dvaro rūmų rastas Alovės lobis. 1970 m. rugsėjo 30 d. Alovės miestelis sujungtas su Alovės ir Raudonosios Alovės kaimais ir jungtinė gyvenvietė pavadinta Alovės kaimu – taip Alovė neteko miestelio vardo.
2008 m. patvirtintas Alovės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1919 m. | Alovės valsčiaus centras | ? |
| 1919–1950 m. | Alytaus apskritis | |
| 1950–1959 m. | Alovės apylinkės centras | Daugų rajonas |
| 1959–1995 m. | Alytaus rajonas | |
| 1995– | Alovės seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]
Manoma, kad gyvenvietei pavadinimą suteikė greta telkšantis Alovės ežeras. Alovės upelis tikriausiai lemiamos įtakos neturėjo. Gyvenvietė įkurta susijungus Raudonosios Alovės ir Baltosios Alovės (arba tiesiog Alovės) kaimams. Šie kaimai nuo XIX a. taip vadinosi pagal dviejų skirtingų dvarininkų palivarkus – vieno trobesiai buvo baltos spalvos, kito (ant ežero kranto) – raudonos. Dabar telikusios palivarkų sienos.
Miestelio vardas daug kartų keitėsi: 1692 m. minima Holawa, XIX a. pradžioje Olawa, 1869–1914 m. Aleksandrava, 1911–1917 m. Alavė, nuo 1920 m. Alovė.
Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]
 |
||||||||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[2] | 1974 m.[3] | 1979 m.sur. | 1984 m.[4] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 52 | 326 | 465 | 442 | 464 | 543 | 552 | ||
|
||||||||
Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Alovė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 48 psl.
- ↑ Alovė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 167 psl.
- ↑ Alovė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 51 psl.
- Alovė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 404 psl.
Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]
Alovė | Butrimonys | Daugai | Krokialaukis | Makniūnai | Miklusėnai | Miroslavas | Nemunaitis | Pivašiūnai | Punia | Simnas
