Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°21′35″N 24°20′40″E / 54.3597973°N 24.3445114°E / 54.3597973; 24.3445114

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia
Daugai church.JPG
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Alytaus
Savivaldybė Alytaus rajonas
Gyvenvietė Daugai
Adresas Savanorių g. 17
Statybinė medžiaga akmenų ir plytų mūras
Pastatyta 1862 m.
Stilius klasicizmas su gotikos elementais

Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia stovi Dauguose. Istoristinė, turi modifikuotų gotikos, klasicizmo ir baroko stiliaus bruožų.

Parapijoje veikia Bukaučiškių koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad Dauguose bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, tikriausiai jau 1393 m. Jai skirta dešimtinė iš Daugų, Alytaus ir Perlojos dvarų. Manoma, kad bažnyčia buvo miestelio šiaurės rytų pakraštyje. 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino Vytauto raštus ir papildė turtą. Karalienė Bona 1555 m. rėmė prieglaudos ir prie jos Šv. Petro bažnyčios statybą. Manoma, kad per 15611566 m. karus prieglauda sudegė (15701572 m. atstatyta). 1655 m. bažnyčia sudegė (iki 1674 m. atstatyta).

1766 m. bažnyčia buvo medinė, su bokšteliu, prie jos – klebonija. Atstatyta ir Šv. Petro bažnyčia. Apie 1776 m. parapijos bažnyčia sudegė. Pamaldos perkeltos į Šv. Petro bažnyčią. 1777 m. minima parapinė mokykla. Pradėta statyti nauja, 1786 m. pastatyta iki langų. Mirus fundatoriui statyba neužbaigta, medžiagos išvogtos. Iš Pivašiūnų 1806 m. perkelta medinė bažnyčia ir pastatyta Daugų parapinė.

1814 m. pastatyta nauja prieglauda, 1816 m. – 3 aukštų varpinė. 1829 m. Šv. Petro bažnyčia buvo apgriauta (be stogo). 1838 m. klebono jurisdikcijoje buvo 20 namų. 1852 m. balandžio 12 d. bažnyčia sudegė. Pagal architekto T. Tišeckio projektą 18581862 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 19111914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Jis įsteigė arbatinę.

19141928 m. Dauguose klebonavo Vilniaus krašto lietuvybės stiprintojas, Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas, vėliau – vargšų ir nelaimingųjų globėjas kunigas Napoleonas Sabaliauskas.

19401946 m. klebonavo kanauninkas Povilas Bakšys (19621973 m. Kaišiadorių vyskupijos valdytojas). Daugų parapijos klebonas ir Žilinų administratorius Petras Liutkus (1904–1946) po Antrojo pasaulinio karo buvo suimtas ir ištremtas į Vorkutą. Čia 1946 m. mirė. Vikaras Petras Jakulevičius (1910–1975 m.) 19481950 ir 19531969 m. kalėjo (grįžo išprotėjęs).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia istoristinė, turi modifikuotų gotikos, klasicizmo ir baroko stiliaus bruožų, bebokštė, halinė. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis, skliautai segmentiniai. Prie bažnyčios yra varpinė. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su klasicistiniais vartais.