Leipalingis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Leipalingis
Leipalingis is boksto.jpg
Leipalingis iš bokšto
Leipalingis COA.gif

Leipalingis
Koordinatės 54°05′10″N 23°51′40″E / 54.086°N 23.861°E / 54.086; 23.861 (Leipalingis)Koordinatės: 54°05′10″N 23°51′40″E / 54.086°N 23.861°E / 54.086; 23.861 (Leipalingis)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Druskininkų savivaldybė
Seniūnija Leipalingio seniūnija
Gyventojų skaičius 1 552 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: LeipalingisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Léipalingis
Kilmininkas: Léipalingio
Naudininkas: Léipalingiui
Galininkas: Léipalingį
Įnagininkas: Léipalingiu
Vietininkas: Léipalingyje

Leipalingis – miestelis Druskininkų savivaldybės teritorijoje, prie kelių  180  DruskininkaiLeipalingisSeirijai ,  133  MerkinėLeipalingis  ir  134  LeipalingisLazdijaiKalvarija  sankryžos. Seniūnijos centras.

Stovi Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), dvaro oficina ir kraštotyros muziejus, yra Leipalingio pagrindinė mokykla, paštas (LT-67027).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1,5 km į pietus nuo Leipalingio yra Černiauskų piliakalnis, 2 km į pietvakarius – Druskininkėlių piliakalnis, Leipalingio vakarinėje dalyje, į vakarus nuo Seiros dešiniojo kranto yra Leipalingio kapinynas, todėl vietovė, kurią iki XIII a. antros pusės sunaikino kryžiuočiai, galėjo turėti gynybinę reikšmę.

Lietuviams XVXVI a. pradžios per vidaus kolonizaciją apgyvendinant Užnemunę Leipalingio dvaras minimas 1503 m., miestelis, vėliau žinomas kaip Lepunikai – 1516 m.

Nuo XVI a. priklausė stačiatikiams Sapiegoms, kurie 1520 m. čia pastatė cerkvę, vėliau, tapę katalikais – ir pirmąją bažnyčią. Vėliau Leipalingis priklausė Masalskiams, nuo XVIII a. pabaigos – Plateriams.

Per 16541667 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą sudegintas. 18181950 m. valsčiaus centras. Prie dvaro veikė geležies liejykla. XIX a. pabaigoje Leipalingis tapo svarbia kelių, jungiančių Seinus su Seirijais ir Merkine, sankryža.

Apie 1817 m. įsteigta parapinė mokykla, 1906 m. įkurta biblioteka. 1941 m. rugsėjo mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu sušaudyti 155 Leipalingio žydai. Miestelis labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Po karo Leipalingio apylinkė buvo vienas Užnemunės partizaninio judėjimo centrų – čia veikė Šarūno rinktinė. Sovietų valdžia ištrėmė 51 miestelio gyventoją. 19501995 m. buvo V. Lenino kolūkio centras, buvo melioracijos statybos valdyba, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas, kaimo ambulatorija, prekybos centras. Yra vaikų lopšelis-darželis „Liepaitė“, siuvimo cechas, girininkija. Veikia Melioracijos, statybos ir montavimo bendrovė „Leimesta“. [2]

2003 m. patvirtintas Leipalingio herbas. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181941 m. Leipalingio valsčiaus centras Seinų apskritis
1941–1950 m. Lazdijų apskritis
1950–1953 m. Leipalingio apylinkės centras Veisiejų rajonas Kauno sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m. Lazdijų rajonas
1995–1999 m. Leipalingio seniūnijos centras Lazdijų rajono savivaldybė Alytaus apskritis
nuo 1999 m. Druskininkų savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovė įsikūrusi tradicinėse jotvingių žemėse, todėl pavadinime yra jotvingiška liepos medžio lytis (leipa).

Bažnyčios varpinė
Laisvės paminklas
(„Dzvanas“, 1989 m.)

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio planas spindulinis. Svarbiausi statiniai:

  • Klasicistinė halinė stačiakampio plano Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1821 m. Bažnyčioje – medinės klausyklos, 1920 m., meistras A. Aleksandravičius.
  • Istoristinė varpinė, 1889 m., architektas E. Lipskis; joje žalvarinis varpas, 1816 m., meistras I. Veneris), koplytėlė.
  • Išliko klasicistinės Leipalingio dvaro sodybos pastatų, statytų, manoma, XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, projektuojant dvaro rūmus prisidėjo architektas Martynas Knakfusas.
  • 1957 m. buvusio dvaro pastate įkurtas visuomeninis kraštotyros muziejus, įkūrėjas – Algirdas Volungevičius.
  • Leipalingio parkas.
  • 1928 m. pastatytas Žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės paminklas (aut. B. Svecevičius, skulpt. Beselis Molchis), po karo nugriautas, 1989 m. atstatytas.
  • Žydų genocido aukų kapinės.
  • 2000 m. pastatytas paminklas Lietuvos partizanams.
  • Tautodailės skulptūrų ansamblis (2003 m.).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1808 m. ir 2011 m.
1808 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1978 m.
250 1 314 873 1 046 1 403 1 270
1979 m.sur. 1985 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur.
1 631 1 803 1 829 1 736 1 715 1 552


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelyje gimė:

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Leipalingio parko upelis

Miestelio vakariniu pakraščiu prateka Baltosios Ančios intakas Seiros upelis. Miestelio šiauriniame pakraštyje yra Leipalingio ežeras, į rytus – Avirio ežeras, į pietus – Baltajo Bilso ežeras. Iš pietų prieina Leipalingio giria, iš šiaurės – parkas.

Greta miestelio yra Leipalingio kaimas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Algimantas Miškinis. Leipalingis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 694 psl.
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=215373
  4. Algimantas Miškinis ir kt. Leipalingis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 501-502 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png SEIRIJAI – 17 km MERKINĖ – 23 km
Kibyšiai – 16 km
Blank-50px.png
VEISIEJAI – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Viktarinas – 9 km
KAPČIAMIESTIS – 19 km
Černiauskai – 2 km DRUSKININKAI – 12 km