Krokialaukis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Krokialaukis
Krokialaukis church5.jpg
Krokialaukio bažnyčia
Krokialaukioherbas.png

Krokialaukis
Koordinatės 54°26′10″N 23°45′50″E / 54.436°N 23.764°E / 54.436; 23.764 (Krokialaukis)Koordinatės: 54°26′10″N 23°45′50″E / 54.436°N 23.764°E / 54.436; 23.764 (Krokialaukis)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Krokialaukio seniūnija
Gyventojų skaičius 239 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KrokialaukisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Krókialaukis
Kilmininkas: Krókialaukio
Naudininkas: Krókialaukiui
Galininkas: Krókialaukį
Įnagininkas: Krókialaukiu
Vietininkas: Krókialaukyje

Krokialaukis – miestelis Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vakarinėje dalyje, 6 km į šiaurę nuo kelio  131  AlytusSimnasKalvarija , 10 km į šiaurės rytus nuo Simno. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia (pastatyta 1872 m.), yra Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinė mokykla (joje yra etnografinis muziejus), paštas (LT-64041), ambulatorija, kultūros namai, biblioteka.

Daugiafunkcis centras
Peršėkė žemiau tvenkinio

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Krokialaukis įsikūręs abipus Nemuno intako Peršėkės, vakariniame pakraštyje telkšo Krokialaukio tvenkinys.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti]

Blank-50px.png Verebiejai – 6 km BALBIERIŠKIS – 13 km
Ūdrija – 9 km
Sūkuriai – 7 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
SIMNAS – 10 km Santaika – 7 km
ALYTUS – 21 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Krokialaukis įkurtas XVI a., Krokialaukio dvaras žinomas nuo XVI a. antros pusės. Priklausė Alytaus ekonomijai, buvo rakto centras. Jis garsėjo žirgų auginimu. Žirgai buvo skiriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenei. Prieš 1755 m. pastatyta Krokialaukio bažnyčia. 1819 m. įkurta parapinė, 1870 m. – valdinė pradžios mokykla. Draudžiamąją spaudą lietuvių kalba apylinkėse platino A. Radušis, A. Grinevičius, J. Kancleris ir kiti. 18691872 m. pastatyta Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, ją pašventino vyskupas Antanas Baranauskas.

XX a. tarpukariu vadintas Kriokalaukiu. 1935 m. Krokialaukio valstiečiai dalyvavo Suvalkijos valstiečių streike. 1941 m. birželio mėn., 1947 m. ir 1948 m. TSRS valdžia ištrėmė 31 Krokialaukio gyventoją. Po Antrojo pasaulinio karo Krokialaukio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanai. Sovietmečiu kolūkio centrinė gyvenvietė. [2] 1978 m. sukurtas Krokialaukio tvenkinys.

2007 m. patvirtintas Krokialaukio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. rakto centras Alytaus ekonomija
XVIII a. pabaiga Krokialaukio valsčiaus centras Kalvarijos apskritis
19191934 m. Alytaus apskritis
19341947 m.  ?
19471950 m. Krokialaukio valsčiaus centras
19501959 m. Krokialaukio apylinkės centras Simno rajonas
19591995 m. Alytaus rajonas
1995 Krokialaukio seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
217 257 298 272 263 243 239


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Kaime gimė:

Krokialaukio kapinėse palaidotas Tomas Naruševičius, inžinierius, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Kazys Misius, Algimantas Miškinis. Krokialaukis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 120 psl.
  3. Krokialaukis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 223 psl.
  4. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Krokialaukis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 409 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]