Butrimonys
Kitos reikšmės – Butrimonys (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Butrimonys |
||
| Koordinatės | 54°30′11″š. pl. 24°15′11″r. ilg. / 54.503°š. pl. 24.253°r. ilg.Koordinatės: 54°30′11″š. pl. 24°15′11″r. ilg. / 54.503°š. pl. 24.253°r. ilg. | |
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Alytaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Butrimonių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 941 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
ButrimonysVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | * rus. Бутрыманцы[1], rus. Бутриманце[2] | |
.jpg)
Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie plento Punia–Onuškis, abipus Plasaupės upelio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.
Yra Butrimonių gimnazija (joje yra krašto muziejus), biblioteka, vaikų darželis, paštas (LT-64061). Prie pat Butrimonių, Mažiūnų kaime, veikė Butrimonių hipodromas, skirtas žirgų sportui. Šiuo metu prie pat yra įsikūręs P. Bočkaus žirgynas, skirtas tiek sportui, tiek laisvalaikio praleidimui.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad Vytauto laikais čia buvo įkurdinti totoriai, suformavę vėlesnio miestelio pietryčių dalį – Totorių priemiestį. Jie vertėsi daržininkyste. XIV–XV a. gyvenvietė kūrėsi prie svarbaus Vilniaus–Punios kelio. Per Valakų reformą 1557 m. išmatavus kaimą, minimą 1699 m., tarp Totorių priemiesčio ir kaimo išaugo miestelis, minimas 1720 m.
1744 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo 1782 m. gyvenvietė vadinama miestu. Totorių priemiestis, buvęs pietrytinėje Butrimonių dalyje, kaimas ir miestelis vystėsi atskirai, bet iki 1849 m. susiliejo. Butrimonys keliskart kentėjo nuo karų ir gaisrų. 1787 m. sudegė 39 iš 58 žydų sodybos.
XIX a. pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, 1839 m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės (1812 m.). Butrimonys degė 1835, 1856, du kartus 1869 m., taip pat 1907 m. Nuo 1878 m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo žydai, jie čia turėjo įvairių krautuvių.
Lietuvai praradus Vilniaus kraštą sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. 1941 m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją 1941 m. rugsėjo 9 d. netoli Butrimonių sušaudyti 740 žydų.[4] Per Antrąjį pasaulinį karą Butrimonių centrinė dalis sudegė.
1950–1992 m. kolūkio ir nuo 1979 m. tarpūkinio paukštyno centrinė gyvenvietė. [5] [6] 2001 m. patvirtintas Butrimonių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1897–1919 m. | Butrimonių valsčiaus centras | ? |
| 1919–1950 m. | Alytaus apskritis | |
| 1950–1962 m. | Butrimonių apylinkės centras | Jiezno rajonas |
| 1962–1995 m. | Alytaus rajonas | |
| 1995– | Butrimonių seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad miestelio vardas aiškiai kilęs nuo asmenvardžio, tikriausiai pavardės Butrimonis.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelis radialinio plano, urbanistikos paminklas. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. [7] Aikštė apsupta XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų.
Svarbiausias pastatas – neogotikinė istoristinio stiliaus XX a. pradžios Butrimonių Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1906–1926 m., architektas Antonas Filipovičius-Dubovnikas.
Šie metu mokyklos senajame pastate yra įkurtas muziejus kurį veda Danutė Anušauskienė.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
1784 m. miestelyje buvo 38 žydų šeimos, 192 asmenys. 1795 m. miestelyje buvo 277, dvare – 42, kaime – 94 gyventojai.
 | ||||||||
| 1795 m. | 1861 m. | 1862 m.*[2] | 1891 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 423 | 1 827 | 1 827 | 2 400 | 2 394 | 631 | 847 | ||
| 1970 m.sur.[10] | 1975 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1984 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | ||
| 786 | 713 | 742 | 985 | 1 109 | 1 126 | 941 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Butrimonyse gimė:
- Meiras Simča (1843–1926) – Daugpilio rabinas.[17]
- Bernardas Berensonas (1865–1959) – garsiausias Renesanso meno kritikas.
- Senda Berenson Abbott (1868–1954) – viena iš JAV moterų krepšinio pradininkių.
- Adas Jakubauskas (g. 1964) – politologas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas.
- Audrius Janušonis (g. 1968) – Lietuvos keramikas.
- Algirdas Sliesaravičius (g. 1939) - Lietuvos genetikas, vienas iš šiuolaikinių pašarinių augalų metodų kūrėjas; Lietuvos mokslo premijos laureatas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Бутрыманцы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5 (9) : Буны — Вальтер. С.-Петербургъ, 1891., 85 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Бутриманце. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 342 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Austin, Ben (1997). „The Einsatzgruppen -- Mobile Killing Units“. Middle Tennessee State University. Suarchyvuotas originalas 2010-06-19.
- ↑ Algimantas Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 1, Vilnius, 2002 m.
- ↑ Algimantas Miškinis. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
- ↑ Vidmantas Daugirdas. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Butrimonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 296 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Butrimonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 348 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Butrimonys 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 316 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Robert Daniłowicz, W stronę Butrymańc, Rzeczpospolita, 2009-12-12
- Butrimonys (sud. Danutė Anušauskienė). – Alytus: Albagrafija, 2007. – 116 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-639-15-2
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Butrimonys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 396 psl.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
STAKLIŠKĖS – 13 km |
| |||||||||
| PUNIA – 11 km |
|
Eičiūnai – 4 km | |||||||||
| Raižiai – 5 km Tabalenka – 6 km ALYTUS – 21 km |
Trakininkai – 2 km Pivašiūnai – 10 km | ||||||||||
Alovė | Butrimonys | Daugai | Krokialaukis | Makniūnai | Miklusėnai | Miroslavas | Nemunaitis | Pivašiūnai | Punia | Simnas