Butrimonys

Kitos reikšmės – Butrimonys (reikšmės).

Butrimonys

Koordinatės

54°30′11″N 24°15′11″E / 54.503°N 24.253°EKoordinatės: 54°30′11″N 24°15′11″E / 54.503°N 24.253°E

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Alytaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Butrimonių seniūnija

Gyventojų skaičius

941 ^{(2011 m.)}

Vikiteka:

ButrimonysVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Butrimónys
Kilmininkas:	Butrimonių̃
Naudininkas:	Butrimonìms
Galininkas:	Butrimónis
Įnagininkas:	Butrimonimìs
Vietininkas:	Butrimonysè

rus. Бутрыманцы^[2], rus. Бутриманце^[3]

Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie plento Punia–Onuškis, abipus Plasaupės upelio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Yra Butrimonių gimnazija (joje yra krašto muziejus), biblioteka, vaikų darželis, paštas (LT-64061). Yra Butrimonių hipodromas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad Vytauto laikais čia buvo įkurdinti totoriai, suformavę vėlesnio miestelio pietryčių dalį – Totorių priemiestį. Jie vertėsi daržininkyste. XIV–XV a. gyvenvietė kūrėsi prie svarbaus Vilniaus–Punios kelio. Per Valakų reformą 1557 m. išmatavus kaimą, minimą 1699 m., tarp Totorių priemiesčio ir kaimo išaugo miestelis, minimas 1720 m.

1744 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo 1782 m. gyvenvietė vadinama miestu. Totorių priemiestis, buvęs pietrytinėje Butrimonių dalyje, kaimas ir miestelis vystėsi atskirai, bet iki 1849 m. susiliejo. Butrimonys keliskart kentėjo nuo karų ir gaisrų. 1787 m. sudegė 39 iš 58 žydų sodybos.

XIX a. pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, 1839 m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės (1812 m.). Butrimonys degė 1835, 1856, du kartus 1869 m., taip pat 1907 m. Nuo 1878 m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo žydai, jie čia turėjo įvairių krautuvių.

Lietuvai praradus Vilniaus kraštą sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. 1941 m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją 1941 m. netoli Butrimonių sušaudyta apie 1000 žmonių (daugiausia – žydų). Per Antrąjį pasaulinį karą Butrimonių centrinė dalis sudegė.

1950–1992 m. kolūkio ir nuo 1979 m. tarpūkinio paukštyno centrinė gyvenvietė. ^[4] ^[5] 2001 m. patvirtintas Butrimonių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1897–1919 m.	Butrimonių valsčiaus centras	?
1919–1950 m.	Butrimonių valsčiaus centras	Alytaus apskritis
1950–1962 m.	Butrimonių apylinkės centras	Jiezno rajonas
1962–1995 m.	Butrimonių apylinkės centras	Alytaus rajonas
1995–	Butrimonių seniūnijos centras	Alytaus rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad miestelio vardas aiškiai kilęs nuo asmenvardžio, tikriausiai pavardės Butrimonis.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis radialinio plano, urbanistikos paminklas. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. ^[6] Aikštė apsupta XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų.

Svarbiausias pastatas – neogotikinė istoristinio stiliaus XX a. pradžios Butrimonių Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1906–1926 m., architektas Antonas Filipovičius-Dubovnikas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia

Gatvė

Hipodromo tribūnos

1784 m. miestelyje buvo 38 žydų šeimos, 192 asmenys. 1795 m. miestelyje buvo 277, dvare – 42, kaime – 94 gyventojai.

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2011 m.

1795 m.

1861 m.

1862 m.*^[3]

1891 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.^[7]

423

1 827

2 400

2 394

631

847

1970 m.^sur.

1975 m.^[8]

1979 m.^sur.

1984 m.^[9]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

786

713

742

985

1 109

1 126

941

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Butrimonyse gimė:

Meiras Simča (1843–1926) – Daugpilio rabinas.^[10]
Bernardas Berensonas (1865–1959) – garsiausias Renesanso meno kritikas.
Senda Berenson Abbott (1868–1954) – viena iš JAV moterų krepšinio pradininkių.
Aleksandras Barauskas (1899–1940) – Lietuvos pasienio policininkas.
Adas Jakubauskas (g. 1964) – politologas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas.
Audrius Janušonis (g. 1968) – Lietuvos keramikas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ ^2,0 ^2,1 Бутрыманцы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5 (9) : Буны — Вальтер. С.-Петербургъ, 1891., 85 psl. (rus.)
↑ ^3,0 ^3,1 Бутриманце. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 342 psl. (rus.)
↑ Algimantas Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 1, Vilnius, 2002 m.
↑ Algimantas Miškinis. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
↑ Vidmantas Daugirdas. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
↑ Butrimonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 296 psl.
↑ Butrimonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 348 psl.
↑ Algimantas Miškinis ir kt. Butrimonys 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 316 psl.
↑ Robert Daniłowicz, W stronę Butrymańc, Rzeczpospolita, 2009-12-12