Daugų piliakalnis
Daugų piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Alytaus rajonas | ||
Seniūnija | Daugų seniūnija | ||
Aukštis | 6–15 m | ||
Plotas | 30x25 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis |
Daugų piliakalnis – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Daugų, Neveiglo ežero vakariniame krante. Pasiekiamas keliu Daugai – Junčionys pavažiavus 1,8 km, yra kairėje, į vakarus, tarp kelio ir Neveiglo ežero, į šiaurę nuo sodybos.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnis įrengtas Neveiglo ežero rytiniame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 30x25 m skersmens. Šiauriniame kalvos šlaite, 5 m žemiau aikštelės yra natūrali terasa. Šlaitai statūs, 6–15 m aukščio. Piliakalnį apardė jame kasti bulviarūsiai, pietiniame šlaite įkasti rūsiai. Apaugęs tankiomis eglėmis, vakarinis šlaitas – lapuočiais, pietinis aikštelės dalis dirvonuoja.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirma puse.[1] Rasta XIII–XV a. žiestos keramikos.
Į pietryčius nuo Daugų esančiame Salų kaime yra senovės gyvenvietė, kurios nedidelė kalvelė archeologinėje literatūroje vadinama Daugų arba Salos piliakalniu, Pilaite.
Į pietus nuo miestelio centro Didžiulio ežero krante esančios kalvos aukštumos kampas vadinamas Daugio pilimi. Šiuo metu kalvoje įrengtos Daugų miestelio kapinės.
Legendos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasakojama, kad piliakalnį supylę žmonės Daugų įkūrėjui kunigaikščiui Daugui.
Kryžiuočiams užpuolus pilį, visi jos gynėjai žuvo, o kunigaikščio duktė Daugė, nenorėdama patekti nelaisvėn, nusiskandino. Jos vardu esą ir pavadinta vietovė.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Bazorų piliakalnis 13 km | Gerulių piliakalnis 17 km | Einoronių piliakalnis 7 km | |||||||||
Alytaus piliakalnis 15 km |
|
Voniškių piliakalnis 16 km | |||||||||
Poteronių piliakalnis 11 km | Pociūniškių piliakalnis 10 km | Girežerio piliakalnis 22 km |
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 227 (Nr. 13).