Pereiti prie turinio

Alovės valsčius

Koordinatės: 54°21′š. pl. 24°10′r. ilg. / 54.35°š. pl. 24.17°r. ilg. / 54.35; 24.17
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°21′š. pl. 24°10′r. ilg. / 54.35°š. pl. 24.17°r. ilg. / 54.35; 24.17

Alovės valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Alovė,
Šventupys (1877)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1950)

Alovės valsčius (rus. Олавская волость; 18691915 m. Aleksandravos valsčius, rus. Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alovė, kurį laiką Balninkai (Šventupys).

Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje,[1] tuo metu jam priklausė Alytus I. Iki I pasaulinio karo vadintas Aleksandravos valsčiumi. 1944 m. gruodį NKVD šėlo Alytaus apskrityje, ypač Merkinės ir Alovės valsčiuose. Viso jie sudegino bene 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo Dubrių, Fermos, Vabalių kaimai.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Daugų rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 6317 1349 kiemai [3] 60
1874 m. 6662 670 kiemų [4] 13 seniūnijų 71
1880 m. 6721 672 kiemai [5] 15 seniūnijų 75
1885 m. 8378 698 kiemai [6] 15 seniūnijų 75
1890 m. 11 250 676 kiemai [7] 13 seniūnijų 83
1923 m. [8] 189 5559 1052
1932 m. 162 8526 19 seniūnijų [9]
1949-01-01
(išsamiau)
215 8 apylinkės [10]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[14] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[15] Seniūnija, 1932 m.[16] Apylinkė, 1949 m.[17]
Alytus I Олитское Olita - -
Alovė - - Alovės seniūnija,
Raudonos-Alovės seniūnija
Alovės apylinkė
Butrimiškės - - Butrimiškių seniūnija -
Čižiūnai Чижунское Czyżuny - -
Daugai Давговское Dawgi - -
Domantonys Домонтанское Domontańce Domantonių seniūnija Domantonių apylinkė
Doškonys Дашканское Daszkańce - -
Dušnionys - - - Dušnionių apylinkė
Einorai - - Einorų seniūnija -
Galintėnai Галинтанское Halintany - -
Gečialaukis Гечеловское Gęczełówka Gečialaukio seniūnija -
Ilgai Ильгинское Ilginiki - -
Juociškės - - Juodciškių seniūnija -
Kalesninkai - - Kalesnykų seniūnija -
Kudariškės - - Kudariškių seniūnija Kudariškių apylinkė
Lelionys - - Lelionių seniūnija Lelionių apylinkė
Mieliūnai Мелюнское Mieluny - -
Nemunaitis Нѣмонайцкое Niemonajce Nemunaičio seniūnija Nemunaičio apylinkė
Padvariškiai - - Padvariškių seniūnija -
Pavartėnai - - Pavartėnų seniūnija Pavartėnų apylinkė
Plikionys - - Plikonių seniūnija -
Poteronys Потаранское Potarańce Poteronų seniūnija -
Švobiškės Швабишское Szwabiszki - -
Užupiai - - Užupių seniūnija Užupių apylinkė
Vabaliai - - Vabalių seniūnija -
Venciūnai - - Venciūnų seniūnija -
Žiūkai - - Žiukų seniūnija -
Žvirgždėnai Жвиржданское Żwirżdany - -
Iš viso: 13 seniūnijų 13 seniūnijų 19 seniūnijų 8 apylinkės

1923 m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. 1933 m. kaimai:[18]

  • Bazorai
  • Būda
  • Butrimiškiai
  • Davainiškiai
  • Domentoniai
  • Juociškiai
  • Jurkioniai
  • Kalesnykai
  • Kaniūkai
  • Karkliniškiai
  • Kudariškiai
  • Lelionis
  • Manciūnai
  • Meduksta
  • Meškasalis
  • Mieliūnai
  • Mikalavas
  • Miknoliausai
  • Novoplenta
  • Padvariškiai
  • Pagurniai
  • Panemunykėliai
  • Pavartėnai
  • Pliškioniai
  • Poceloniai
  • Poteroniai
  • Slabadėlė
  • Stanuliškiai
  • Švabalaukis
  • Švobiškiai
  • Takniškiai
  • Uleškai
  • Venciūnai
  • Žemaitėliai
  • Židoniai
  • Žiukai

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 5559 žmonės:

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1921 Domantonys Pranas Judickas, ekonomistas 2008
1931 Pocelonys Petras Algirdas Čiočys, sportininkas 2021
1934 Meškasalis Albertas Donatas Belevičius, skulptorius 2002
1940 Gečialaukis Juozapas Algirdas Mažeika, miško inžinierius
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
  11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  12. Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
  13. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
  14. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 306–308 psl.
  15. Aleksandrowo (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 29 psl. (lenk.)
  16. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
  17. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10
  18. Alovės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 338 psl.