Daugų herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Daugų herbasDaugų miesto simbolis.

Herbo aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sidabriniame skydo lauke ant žalios kalvos (skydo papėdė) stovi mėlynais šarvais apsitaisęs karys, dešinėje rankoje laikantis tokios pačios spalvos alebardą, kairėje – mėlyną apvalų skydą, prie juosmens kabo trumpas kalavijas. Kario plaštaka ir veidas natūralios spalvos, sijonas ir antpečiai žali, jų kraštai ir pagražinimai, taip pat šalmo plunksnos, šalmo ir skydo apvadai, diržas – auksiniai, alebardos kotas juodas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugų laisvojo miesto herbas 1792 m.
B. Šaliamoro Daugų herbo piešinys ant atvirutės.

Daugams laisvojo miesto teises ir herbą – šarvuotą karį su alebarda – 1792 m. balandžio 26 d. suteikė Stanislovas Augustas. Išliko 1792 m. Daugų privilegijos originalas (LVIA, f. 1135, ap. 1, b. 64) ir jos įrašas Lietuvos Metrikoje su perpieštu miesto herbu (LM, kn. 556,l. 104-105v). Tačiau netrukus miesto savivalda buvo panaikinta ir herbas ilgam užmirštas. XX a. pradžioje jį nupiešė Bronius Šaliamoras [1], vėliau - Marijanas Gumowskis (Marijan Gumowski). Autoriai pakeitė spalvas, be to, B. Šaliamoro piešinyje neliko skydo, o M. Gumowskio – ir kalavijo.

Po 200 metų Daugų istorinis herbas atkurtas. Siekiant lakoniškumo atsisakyta nereikšmingų žemės, sijono spalvų ir atspalvių. Melsva šarvų spalva pakeista į mėlyną, kad geriau derėtų prie sidabrinio herbo lauko.

Daugų herbo (kaip ir Ariogalos) simbolika greičiausiai susijusi su XVIII a. pabaigos politiniais įvykiais. Šarvuotas karys su alebarda, skydu ir kalaviju turėjo saugoti Daugų miestą ir visą kraštą nuo gresiančio pavojaus, ginti miestiečių teises. Manoma, jog kario idėja pasiskolinta iš senosios Trakų kunigaikštystės heraldikos.

Daugų herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 1998 m. rugpjūčio 4 d. [2] Dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. B. Šaliamoras, 40 ženklų, nr. 38
  2. Valstybės žinios, 1998, Nr. 71-2071