Dūkštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Dūkštas (miestas))
Peršokti į: navigacija, paiešką
Dūkštas
   Dukstoherbas.PNG   
Church of Dukstas.jpg
Dūkšto bažnyčia

Dūkštas
55°31′20″N 26°19′10″E / 55.52222°N 26.31944°E / 55.52222; 26.31944 (Dūkštas)Koordinatės: 55°31′20″N 26°19′10″E / 55.52222°N 26.31944°E / 55.52222; 26.31944 (Dūkštas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė: Ignalinos rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 819
Altitudė: 151 m
Pašto kodas: LT-30042
Commons-logo.svg Vikiteka: DūkštasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Dū́kštas
Kilmininkas: Dū́kšto
Naudininkas: Dū́kštui
Galininkas: Dū́kštą
Įnagininkas: Dū́kštu
Vietininkas: Dū́kšte

Dūkštas – miestas Ignalinos rajone, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Seniūnijos centras, Dūkšto seniūnaitija.

Mieste stovi medinė Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (nuo 1936 m.), Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė (sentikių), yra Dūkšto vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas, ambulatorija, geležinkelio stotis, 1992 m. atidaryti senelių globos namai. Dūkšteliuose išlikęs dvaro pastatų ansamblis ir parkas.

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Dūkštas


Svarbiausi keliai  102  VilniusŠvenčionysZarasai ,  113  DūkštasVisaginas  ir  179  DusetosDegučiaiDūkštas .

Dūkšto didesnioji dalis ir centras yra į vakarus nuo geležinkelio Vilnius-Daugpilis. Plentai į Ignaliną, Visaginą, Zarasus. Į šiaurę nuo miesto telkšo Parsvėtas, Parsvėtaitis, 2 km į pietus – Dysnai, 5 km į šiaurę – Dūkšto ežeras. Taip pat mieste yra ir bevardis tvenkinys.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1987 m. sausį mieste užfiksuotas žemiausios Lietuvoje mėnesio vidutinės temperatūros rekordas (-16,4 °C), o visų 1987 m. vidutinė temperatūra pakartojo Šiaulių žemiausios temperatūros rekordą (+3,6 °C). Be to, Dūkšte yra žemiausia Lietuvoje vidutinė daugiametė sausio temperatūra, siekianti -5,2 °C [1]. Visus šiuos reiškinius iš esmės sąlygoja tai, kad Dūkštas išsidėstęs pačiuose šalies rytuose, kur labiausiai įsivyravęs žemyninis klimatas, kuriam būdingos šaltesnės žiemos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dūkštas pavaizduotas XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M. K. Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Prie dabartinio Dūkšto, Dūkšteliuose (senoji Dūkšto gyvenvietė) Viduramžiais buvo Dūkšto dvaras, kurį iki 1573 m. valdė Giedraičiai. Dūkštas minimas nuo 1737 m. Gyvenvietė ėmė augti XIX a. viduryje, kai 18591862 m. buvo tiesiamas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva. 1861 m. liepą streikavo akmenskaldžiai, dirbantys prie geležinkelio; tai buvo pirmasis streikas Lietuvoje, aktyviausi jo dalyviai buvo nubausti rykštėmis. 1871 m. pastatyta cerkvė.

1895 m. sudegė 41 miestelio kiemas. 1897 m. atidarytas paštas. 1905 m. įvyko anticarinis mitingas. 1907 m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1908 m. leisti savaitiniai turgūs. Per Pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupaciją nutiestas siaurasis geležinkelis į Drūkšius. 1919 m. įsikūrė sentikių parapija. 1920 m. miestas okupuotas Lenkijos. 1939 m. spalio 10 d. grąžintas Lietuvai.

Iki 1915 m. oficialiai miesteliu nevadintas. Miesto statusą gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė., įkurta meno dirbinių įmonė, žemdirbystės instituto bandymų stotis.

Sovietinės okupacijos metais rajone veikė Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai. Veikė ligoninė, poliklinika, Dūkšto bandymų stotis, susivienijimo „Dovana“ cechas, sviesto gamyklos cechas, Kuro aparatūros remonto gamykla. 19491995 m. veikė Dūkšto duonos kombinatas, dab. bendrovė „Dūkšto duona“. 1940 m. atidaryta biblioteka, po Antrojo pasaulinio karo pastatytas vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras.[2]

2012 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-991 patvirtino Dūkšto herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611894 m. Dūkšto valsčiaus centras  ?
19201925 m. Breslaujos apskritis Vilniaus žemė (Lenkija)
19251939 m. Švenčionių apskritis Vilniaus vaivadija (Lenkija)
19391940 m. Švenčionėlių apskritis
19401950 m. Zarasų apskritis
19501953 m. Dūkšto apylinkės centras Dūkšto rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas
19591977 m. Ignalinos rajonas
19771995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Dūkšto apylinkės centras
1995 Dūkšto seniūnijos centras Ignalinos rajono savivaldybė Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dūkšto yra vandenvardinė etimologija – miestas pavadintas pagal bendravardį ežerą – Dūkštą, telkšantį už 5 km į šiaurę nuo miesto.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. į TSRS ištremti 7, 1949 m. – 5 Dūkšto gyventojai. Per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą iš Dūkšto geležinkelio stoties į TSRS išvežta 11 vagonų (77 šeimos) tremtinių.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1914 m. ir 2015 m.
1914 m. 1921 m. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1974 m.[4] 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
726 1 076 1 968 1 444 1 500 1 633 1 600 1 193 1 070 888
2015 m. - - - - - - - - -
812 - - - - - - - - -


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 888 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 1 070 žmonės:[7]

1921 m. gyveno 1 076 žmonės:[8]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro kapinėse, buv. Dūkšto bažnyčios šventoriuje palaidoti dailininkas Jonas Rustemas (1762–1835), pomologas Adomas Hrebnickis (1857–1941). Dūkšte užaugo generolas Stasys Raštikis (1896–1985).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
  2. Kazys Misius. Dūkštas (miestas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 191 psl.
  3. Dūkštas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 441 psl.
  4. Dūkštas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 189 psl.
  5. Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Dūkštas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 465 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys
  8. 1921 m. surašymo duomenys

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]