Degučiai (Zarasai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Disambig.svg Kitos reikšmės – Degučiai.
Portal.svg
Degučiai
Deguciai.jpg
Plentas A6 pro Degučius
Deguciuherbas.PNG

Degučiai
Koordinatės 55°39′29″š. pl. 26°03′40″r. ilg. / 55.658°š. pl. 26.061°r. ilg. / 55.658; 26.061 (Degučiai)Koordinatės: 55°39′29″š. pl. 26°03′40″r. ilg. / 55.658°š. pl. 26.061°r. ilg. / 55.658; 26.061 (Degučiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Degučių seniūnija
Gyventojų skaičius 265 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Degučiai (Zarasai)Vikiteka
Istoriniai pavadinimai * rus. Дегуце[1]
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Degùčiai
Kilmininkas: Degùčių
Naudininkas: Degùčiams
Galininkas: Degučiùs
Įnagininkas: Degùčiais
Vietininkas: Degùčiuose

Degučiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, ties kelių  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis  ir  179  Dusetos–Degučiai–Dūkštas  sankryža, 15 km į pietvakarius nuo Zarasų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Degučių Šv. Antano Paduviečio koplyčia, 2 sentikių koplyčios, paštas (LT-32010), parapijos dailės galerija, gaisrinė, girininkija.

Nepriklausomybės paminklas

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Senoji pašto stotis, istorijos paminklas.
  • 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas (dailininkas A. Rūkštelė), 1958 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas (dailininkas A. Šeduikis).
  • Savanorio V. Liminsko, žuvusio 1919 m. kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės, kapas.
  • Sentikių koplyčios: kapinių (restauruota 2007 m.), maldos namai (2017 m.)

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pietvakariuose telkšo Samanio ežeras. Pietiniame kaimo pakraštyje – Gražutės regioninis parkas ir Gražutės giria. 1973 m. rastas Degučių metraštis apie XVII a.–XIX a. sentikių gyvenimo įvykius. Degučių girininkijos miške auga dvi Pušys Sesės (gamtos paminklas). Degučių kraštovaizdžio draustinis, kuriame prie Samanio ežero veda 2,5 km ilgio Degučių pažintinis takas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png DUSETOS – 17 km
Vencavai – 7 km 		ZARASAI – 16 km
Šunelė – 8 km 		Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Baibiai – 7 km
Daugailiai – 17 km 		Biržūnai – 6 km
SALAKAS – 10 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji pašto ir arklių keitimo stotis (nuo 1835 m.).

Prie Samanio ežero yra Degučių piliakalnis ir pilkapynai. 1755–1841 m. kaimo vietoje veikė sentikių vienuolynas. Degučiai pradedami aprašinėti nuo 1669 m. Salako rakto inventoriuose, plačiau žinomi nuo XIX a. vidurio, kai buvo nutiestas kelias Peterburgas–Varšuva ir šalia jo pastatyta pašto arklių keitimo stotis.

1920 m. įsteigta pradžios mokykla , 1948–1949 m. progimnazija, 1949–1968 m. dėstomąja rusų kalba, 1968–1992 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 1992 m. pagrindinė mokykla, kurioje yra kraštotyros muziejus. 1940 m. įkurta ambulatorija, 1946 m. biblioteka, 1952 m. – kultūros namai.

1925 m. pastatyta Degučių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kurioje po 1946 m. sovietų valdžia buvo įkūrusi kultūros namus, atkurta 1992 m. 1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.[3]

1973 m. kaime surastas 1652–1851 m. Lietuvos rusų sentikių istoriografijos paminklas Degučių metraštis.

2007 m. rugsėjo 11 d. patvirtintas Degučių herbas.

2011 m. išleista Petro Šeduikio knyga "Degučių kaimo trumpi užrašai" (sudarytojai Vidmantas Girčys ir Alfonsas Šeduikis)

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m. Degučių valsčiaus centras
1950–1995 m. Degučių apylinkės centras
nuo 1995 m. Degučių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiemos žaros virš Degučių
Degučiai nuo bokšto

Tiksliai nenustatyta, iš kur kilęs kaimo vardas. Yra 3 pagrindinės versijos:

  1. nuo pavardės Degutis daugiskaitos;
  2. nuo čia kadaise buvusios deguto varyklos;
  3. dėl čia siautėjusio didelio gaisro, sudeginusio daug pastatų.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[1] 1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1975 m.[8]
276 281 278 317 277 277
1979 m.sur.[9] 1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] -
301 319 392 324 265 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Degučiuose 1899 m. gimė Lietuvos kariuomenės leitenantas Kazys Pašys, kuris Lietuvos nepriklausomybės kovose vadovavo šarvuotojo traukinio „Gediminas“ kulkosvaidininkams. Degučiuose taip pat gimė prozininkas ir spaudos darbuotojas Petras Tarulis (tikr. Juozas Petrėnas).

Degučiuose palaidotas Lietuvos kariuomenės savanoris Vincas Liminskas, žuvęs 1919 m. kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės ir nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyties kryžiaus ordininkas Lukijus Ivanovas (1901–1959).

Degučiuose 1925 m. gimė partizanė-poetė Diana Glemžaitė-Bulavienė.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Senojoje pašto stotyje įsikūrusi katalikų koplyčia

  • Sentikių atminimo kryžius

  • Vietovardis kelio šlaite

  • Stogastulpiai prie Nepriklausomybės paminklo

  • Drožinėtas paminklas mokyklos jubiliejui

  • Degučių gatvė rudenį

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Дегуце. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 28 psl. (rus.)
  2. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. ↑ Degučiai 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 568 psl.
  4. ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  5. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. ↑ Degučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 382 psl.
  7. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. ↑ Degučiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 610 psl.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. ↑ Degučiai 3. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 404 psl.
  11. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  • Degučiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 610 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


v • a • r
Svarbiausios gyvenvietės Zarasų rajone

Antalieptė | Antazavė | Degučiai | Dusetos | Imbradas | Salakas | Suviekas | Turmantas | Zarasai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Degučiai_(Zarasai)&oldid=6169326"