Degučiai (Zarasai)
Kitos reikšmės – Degučiai.
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Degučiai |
||
| Koordinatės | 55°39′29″š. pl. 26°03′40″r. ilg. / 55.658°š. pl. 26.061°r. ilg.Koordinatės: 55°39′29″š. pl. 26°03′40″r. ilg. / 55.658°š. pl. 26.061°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Degučių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 265 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
Degučiai (Zarasai)Vikiteka | |
Degučiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, ties kelių A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas sankryža, 15 km į pietvakarius nuo Zarasų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra Degučių Šv. Antano Paduviečio koplyčia, 2 sentikių koplyčios, paštas (LT-32010), parapijos dailės galerija, gaisrinė, girininkija.
Turinys
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Senoji pašto stotis, istorijos paminklas.
- 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas (dailininkas A. Rūkštelė), 1958 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas (dailininkas A. Šeduikis).
- Savanorio V. Liminsko, žuvusio 1919 m. kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės, kapas.
- Sentikių koplyčios: kapinių (restauruota 2007 m.), maldos namai (2017 m.)
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo pietvakariuose telkšo Samanio ežeras. Pietiniame kaimo pakraštyje – Gražutės regioninis parkas ir Gražutės giria. 1973 m. rastas Degučių metraštis apie XVII a.–XIX a. sentikių gyvenimo įvykius. Degučių girininkijos miške auga dvi Pušys Sesės (gamtos paminklas). Degučių kraštovaizdžio draustinis, kuriame prie Samanio ežero veda 2,5 km ilgio Degučių pažintinis takas.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
DUSETOS – 17 km Vencavai – 7 km |
ZARASAI – 16 km Šunelė – 8 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Baibiai – 7 km Daugailiai – 17 km |
Biržūnai – 6 km SALAKAS – 10 km | ||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie Samanio ežero yra Degučių piliakalnis ir pilkapynai. 1755–1841 m. kaimo vietoje veikė sentikių vienuolynas. Degučiai pradedami aprašinėti nuo 1669 m. Salako rakto inventoriuose, plačiau žinomi nuo XIX a. vidurio, kai buvo nutiestas kelias Peterburgas–Varšuva ir šalia jo pastatyta pašto arklių keitimo stotis.
1920 m. įsteigta pradžios mokykla , 1948–1949 m. progimnazija, 1949–1968 m. dėstomąja rusų kalba, 1968–1992 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 1992 m. pagrindinė mokykla, kurioje yra kraštotyros muziejus. 1940 m. įkurta ambulatorija, 1946 m. biblioteka, 1952 m. – kultūros namai.
1925 m. pastatyta Degučių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kurioje po 1946 m. sovietų valdžia buvo įkūrusi kultūros namus, atkurta 1992 m. 1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.[3]
1973 m. kaime surastas 1652–1851 m. Lietuvos rusų sentikių istoriografijos paminklas Degučių metraštis.
2007 m. rugsėjo 11 d. patvirtintas Degučių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1950 m. | Degučių valsčiaus centras |
| 1950–1995 m. | Degučių apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Degučių seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
.jpg)
Tiksliai nenustatyta, iš kur kilęs kaimo vardas. Yra 3 pagrindinės versijos:
- nuo pavardės Degutis daugiskaitos;
- nuo čia kadaise buvusios deguto varyklos;
- dėl čia siautėjusio didelio gaisro, sudeginusio daug pastatų.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1865 m.*[2] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | 1975 m.[5] | 1979 m.sur. | 1985 m.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 276 | 278 | 317 | 277 | 277 | 301 | 319 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | - | - | - | ||
| 392 | 324 | 265 | - | - | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Degučiuose 1899 m. gimė Lietuvos kariuomenės leitenantas Kazys Pašys, kuris Lietuvos nepriklausomybės kovose vadovavo šarvuotojo traukinio „Gediminas“ kulkosvaidininkams. Degučiuose taip pat gimė prozininkas ir spaudos darbuotojas Petras Tarulis (tikr. Juozas Petrėnas).
Degučiuose palaidotas Lietuvos kariuomenės savanoris Vincas Liminskas, žuvęs 1919 m. kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės ir nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyties kryžiaus ordininkas Lukijus Ivanovas (1901–1959).
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senojoje pašto stotyje įsikūrusi katalikų koplyčia
Sentikių atminimo kryžius
Vietovardis kelio šlaite
Stogastulpiai prie Nepriklausomybės paminklo
Drožinėtas paminklas mokyklos jubiliejui
Degučių gatvė rudenį
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Дегуце. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 28 psl. (rus.)
- ↑ Degučiai 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 568 psl.
- ↑ Degučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 382 psl.
- ↑ Degučiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 610 psl.
- ↑ Degučiai 3. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 404 psl.
- Degučiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 610 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Miesteliai.lt: Degučiai
- Degučių sentikių bendruomenė
- Degucie (10). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 948 psl. (lenk.)
