Kazitiškis
| Kazitiškis | ||
|---|---|---|
  Kazitiškis |
||
| Koordinatės | 55°26′28″š. pl. 26°09′00″r. ilg. / 55.441°š. pl. 26.150°r. ilg.Koordinatės: 55°26′28″š. pl. 26°09′00″r. ilg. / 55.441°š. pl. 26.150°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kazitiškio seniūnija | |
| Gyventojų | 264 | |
 Vikiteka |
Kazitiškis | |
.jpg)
Kazitiškis – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, šalia kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai , 11 km į šiaurę nuo Ignalinos, prie Švoginos upės ir Gilučio ežero, netoli Aukštaitijos nacionalinio parko. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras.
.jpg)
.jpg)
Stovi Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (nuo 1908 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), kultūros centras (nuo 1980 m.), medicinos punktas, paštas (LT-30033). Veikė Kazitiškio pagrindinė mokykla. Yra išlikę Kazitiškio dvaro svirnas, klėtis ir kluonas bei parkas, kuriame yra saugomas Kazitiškio ąžuolas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime rasta romėniška II a. Aurelijaus moneta.[2] Kazitiškio dvaras žinomas nuo XVII a., XVIII a. priklausė Butleriams, 1745 m. jie čia įkūrė bazilijonų vienuolyną ir pastatė bažnyčią. Greta kaimo 1728–1755 m. veikė sentikių Gudiškių vienuolynas. 1864 m. carinės valdžios įsakymu bažnyčia uždaryta ir paversta cerkve. 1877 m. susekta slapta lietuviška mokykla. XIX a. Kazitiškis – Zarasų apskrities miestelis,[3] kaimas ir dvaras Salako valsčiuje.[4]
1922–1939 m. Kazitiškį buvo okupavusi Lenkija. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[5]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Salako valsčius | Zarasų apskritis |
| –1950 m. | Ignalinos valsčius | Švenčionių apskritis |
| 1950–1959 m. | Kazitiškio apylinkės centras | Dūkšto rajonas |
| 1959–1995 m. | Ignalinos rajonas | |
| 1995– | Kazitiškio seniūnijos centras | Ignalinos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1902 m.[6] | 1914 m. | 1921 m.[7] | 1931 m.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1977 m.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 63 | 61 | 108 | 142 | 72 | 140 | 177 | ||
| 1979 m.sur.[12] | 1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
| 217 | 274 | 430 | 383 | 343 | 264 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Vytautas Sakalauskas (1961–), Ignalinos rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
- ↑ Kozaczyzna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 535 psl. (lenk.)
- ↑ Kozaczyzna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 145 psl. (lenk.)
- ↑ Kazitiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 670 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
- ↑ Kazitiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 107 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kazitiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 417 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Kazitiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 276
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Kazitiškis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 727 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kazitiškio kaimo svetainė Archyvuota kopija 2018-08-16 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
SALAKAS – 18 km | DŪKŠTAS – 14 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| IGNALINA – 11 km | |||||||||||
