Kazitiškis
| Kazitiškis | ||
|---|---|---|
| 55°26′28″š. pl. 26°09′00″r. ilg. / 55.441°š. pl. 26.150°r. ilg. | ||
| Apskritis | ||
| Savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kazitiškio seniūnija | |
| Gyventojai | 264 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kozaczyzna | |
| Kazitiškis | ||
Kazitiškis – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 11 km į šiaurę nuo Ignalinos, šalia kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai . Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Kazitiškio šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (nuo 1908 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), kultūros centras (nuo 1980 m.), medicinos punktas, paštas (LT-30033). Anksčiau veikė Kazitiškio pagrindinė mokykla. Yra išlikę Kazitiškio dvaro svirnas, klėtis, kluonas ir parkas, kuriame yra saugomas Kazitiškio ąžuolas.


Prie Švoginos upės ir Gilučio ežero, netoli Aukštaitijos nacionalinio parko.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaime rasta romėniška II a. Aurelijaus moneta.[2]
Kazitiškio dvaras žinomas nuo XVII a., XVIII a. priklausė Butleriams, 1745 m. jie čia įkūrė bazilijonų vienuolyną ir pastatė bažnyčią.[3] Greta kaimo 1728–1755 m. veikė sentikių Gudiškių vienuolynas. 1864 m. carinės valdžios įsakymu bažnyčia uždaryta ir paversta cerkve. 1877 m. susekta slapta lietuviška mokykla. XIX a. Kazitiškis – Zarasų apskrities miestelis,[4] kaimas ir dvaras Salako valsčiuje.[5]
1922–1939 m. Kazitiškį buvo okupavusi Lenkija. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[6]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Salako valsčius | Zarasų apskritis |
| –1950 m. | Ignalinos valsčius | Švenčionių apskritis |
| 1950–1959 m. | Kazitiškio apylinkės centras | Dūkšto rajonas |
| 1959–1995 m. | Ignalinos rajonas | |
| 1995– | Kazitiškio seniūnijos centras | Ignalinos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 1902 m.[7] | 1914 m. | 1921 m.[8] | 1931 m.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1977 m.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 63 | 61 | 108 | 142 | 72 | 140 | 177 | ||
| 1979 m.sur.[13] | 1985 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | ||
| 217 | 274 | 430 | 383 | 343 | 264 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaime gimė:
- Vytautas Sakalauskas (1961–), Ignalinos rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvos TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
- ↑ Kazitiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-27).
- ↑ Kozaczyzna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 535 psl. (lenk.)
- ↑ Kozaczyzna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 145 psl. (lenk.)
- ↑ Kazitiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 670 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Kazitiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 107 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kazitiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 417 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Kazitiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 276
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazitiškis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 727 psl.
- Kazitiškio kaimo svetainė Archyvuota kopija 2018-08-16 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| SALAKAS – 18 km | DŪKŠTAS – 14 km | ||||||||||
|
|
|||||||||||
| IGNALINA – 11 km | |||||||||||

