Tomasz Zan

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tomasz Zan
Tomasz Zan 1902 1989.jpg
1922 metais
Gimė: 1902 m. rugsėjo 17 d.
Dūkštas, Rusijos imperija
Mirė: 1989 m. gegužės 11 d. (86 metai)
Varšuva, Lenkija
Tėvas: Tomas Zanas
Motina: Teresa Daugėlaitė
Veikla: Karininkas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Tomasz ZanVikiteka

Tomas Zanas (1902 m. rugsėjo 17 d. Dūkšte, Rusijos imperija – 1989 m. gegužės 11 d. Varšuvoje, Lenkija) – karininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1902 m. rugsėjo 17 d. Dūkšto dvare, tėvas žymaus poeto Tomo Zano vaikaitis taip pat Tomas Zanas (1876-1950), motina Teresa Daugėlaitė (1884-1945). Iki I pasaulinio karo su šeima gyveno Žemojoje Panemunėje stovėjusiame dvare. 1913 m. tapo skautu, 1918 m. prasidėjus Lenkijos nepriklausomybės kovoms įstojo į generolų Wacław Iwaszkiewicz-Rudoszański ir Józef Dowbor-Muśnicki vadovaujamą diviziją. 1918 m. dalyvavo Vilniaus gynyboje nuo bolševikų puolimo. 1919 m. Suvalkuose įstojo į Lenkų kariną organizaciją, dalyvavo Seinų sukilime prieš lietuvius. 1920 m. pradėjo tarnauti generolo Stefan Pasławski artilerijos pulke, tačiau pateko į lietuvių nelaisvę ir buvo internuotas Kazlų Rūdoje, vėliau paleistas per Klaipėdą ir Dancigą pasiekė Varšuvą.

1920 m. liepos mėnesį įstojo į generolo Jerzy Dąbrowski vadovaujamą artilerijos pulką. Buvo du kartus sužeistas Lenkijos-sovietų kare. 1922 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universitete, vėliau perėjo į Poznanės universitetą, kur 1926 m. baigė agrikultūros studijas. Prasidėjus II pasauliniam karui dalyvavo Osoveco-Viznos fronto linijos gynyboje, vėliau persikėlė į Lietuvą, kur buvo internuotas ir laikomas Dimitravo stovykloje. Prieš sovietams okupuojant Lietuvą buvo paleistas ir išvyko į Varšuvą, kur 1941 m. liepos mėnesį įstojo į Armiją Krajovą. 1943 m. rugsėjo 3 d. tapo majoru. Dalyvavo karinėje akcijoje Burza prieš vokiečius. 1944 m. rugpjūčio 18 d. internuotas sovietų ir ištremtas į Riazanę. 1946 m. vasarį grįžo į Lenkiją. 1951 m. suimtas už antikomunistinę veiklą ir nuteistas 3 metams kalėjimo.

XX a. devinto dešimtmečio pradžioje Londone buvo išleista jo sesers Helena Stankiewicz atsiminimų knyga Pani na Berżenikach, kurioje pateikiami Tomo Zano ir jo sesers susirašinėjimai bei archyvinės nuotraukos. Ši knyga laikoma vienu geriausių pavyzdžių atspindinčių Vilniaus krašto lenkakalbių žmonių išgyvenimus patirtus per XX a. pokyčius. Mirė 1989 m. gegužės 11 d. Varšuvoje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Wojciech Wiśniewski: Ostatni z rodu. Rozmowy z Tomaszem Zanem. Paryż: Editions Spotkania, 1989. ISBN 2-86914-048-7.
  • Wojciech Wiśniewski: Pani na Berżenikach. Rozmowy z Heleną z Zanów Stankiewiczową. Londyn: Polska Fundacja Kulturalna, 1991. ISBN 0-85065-222-7.
  • Wojciech Wiśniewski: Pani na Berżenikach. Rozmowy z Heleną z Zanów Stankiewiczową, Wyd. 2. Łomianki: Wydawnictwo LTW, 2003. ISBN 83-88736-30-2.