Dūkštas (ežeras)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°34′46″ š. pl. 26°18′24″ r. ilg. / 55.57944°š. pl. 26.30667°r. ilg. / 55.57944; 26.30667

Dūkštas
Dūkšto ežeras nuo vakarinio kranto
Dūkšto ežeras nuo vakarinio kranto
Vieta Ignalinos raj., Lietuva
Plotas 4,981 km²
Kranto linijos ilgis 11,77 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 5,4 m
Didžiausias gylis 10,5 m
Įteka Dk-1, bevardis upelis
Išteka Šventoji

Dūkštasežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Gražutės regioniniame parke, apie 5,5 km į šiaurę nuo Dūkšto. Mišku į vakarų pusę už kelių kilometrų telkšo Luodis, o į šiaurę – Šventas.

Plotas 498,1 ha. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,64 km, didžiausias plotis 2,22 km. Paviršiaus altitudė 152,7 m. Didžiausias gylis 10,5 m, vidutinis gylis 5,4 m. Baseino plotas 24,3 km².

Grazutes regioninis parkas.png

Kranto linija nelabai vingiuota, jos ilgis 11,77 km. Krantai neaukšti, rytuose ir pietuose – pelkėti (Dūkšto, Galiniškės pelkės). Iš visų ežero pusių auga miškas (Sausašilio, Dūkšto miškai). Šiauriniame krante yra terasų. Ežere dvi miškingos salos (0,79 ha ir 0,59 ha). Atabradas smėlingas, bet po plonu smėlio sluoksniu yra durpių, išskyrus šiaurinę dalį, giliau dugne – dumblas. Vakaruose iš ežero išteka Šventoji, rytuose įteka Dk-1 upelis (išteka iš Beržinio ežero). Pratakumas 21 %.[1] Vandens skaidrumas vasarą siekia 3 m.

Ežere sugaunamos žuvys: karšiai, kuojos, lydekos, lynai, karpiai, plakiai, karosai, aukšlės, seliavos, meknės, sterkai, pūgžliai, vėgėlės, ešeriai, unguriai[2].

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ežerėvardis siejamas su latv. duksts „pelkė, bala, valka“ ir liet. dūksinas „purvinas, nešvarus“.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dūkštas (ežeras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 191 psl.
  2. Dūkštas (ežeras). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 465
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 95