Mielagėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Mielagėnai
Mielagenai church 3.jpg
Mielagėnų bažnyčia
Mielagenuherbas.PNG

Mielagėnai
Koordinatės 55°15′29″N 26°26′20″E / 55.258°N 26.439°E / 55.258; 26.439 (Mielagėnai)Koordinatės: 55°15′29″N 26°26′20″E / 55.258°N 26.439°E / 55.258; 26.439 (Mielagėnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Mielagėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 236 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Mielagė́nai
Kilmininkas: Mielagė́nų
Naudininkas: Mielagė́nams
Galininkas: Mielagė́nus
Įnagininkas: Mielagė́nais
Vietininkas: Mielagė́nuose

Mielagėnai – miestelis Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, 20 km į pietryčius nuo Ignalinos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1790 m.; su varpine ir tvora yra architektūros paminklas), globos namai, biblioteka, paštas (LT-30012), dvi parduotuvės, kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1656 m. pirmą kartą minimo Mielagėnų dvaro savininkas buvo bajoras Fabijonas Roličius-Kochanskis. 1736 m. dokumentai rodo, kad Paliesiaus, Mielagėnų ir Krikonių dvarų savininkai buvo Livonijos taurininkai Justina ir Kazimieras Petras Kublickai. 1760 m. dvarą laikinai valdęs Livonijos bajoras J. Grafas pastatydino bažnyčią (koplyčią). Kublickių valdymo metais Mielagėnai plėtėsi kaip parapijos (nuo 1779 m.) ir regiono prekybos centras. 1768 m. Mielagėnams Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas suteikė trijų prekymečių ir savaitinio turgaus privilegiją. 1790 m. pašventinta mūrinė bažnyčia.

Nuo 1828 m. minima parapinė mokykla. 18631950 m. Mielagėnai buvo valsčiaus centras. 18931915 m. veikė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 19211939 m. pradžios mokykla dėstomąja lenkų kalba, 19441948 m. progimnazija, 1948–2001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Mielagėnų pagrindinė mokykla.

1914 m. įsteigtas „Ryto“ draugijos skyrius. 19201939 m. Mielagėnai priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui. 19281936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. 1939–1940 m. Mielagėnai buvo prijungti prie Baltarusijos SSR. 1941 m. liepos mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu į Švenčionių getą buvo iškeldinta 15 žydų šeimą. 1944 m. liepos mėn. besitraukianti Vokietijos kariuomenė miestelį padegė. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia ištrėmė 8 gyventojus, įkalino kleboną K. Gumbaragį. 19501951 m. Mielagėnų vidurinėje mokykloje veikė pogrindinė moksleivių antisovietinė organizacija – Lietuvos tautinio išsivadavimo sąjunga – išspausdino programą, atsišaukimų; nariai buvo susekti ir MGB suimti. 1950–1994 m. Mielagėnai buvo apylinkės, 19491991 m. „Naujo kelio“ kolūkio, 1991–1997 m. žemės ūkio bendrovės centras. [3] 1942 m. įkurta biblioteka, po karo – kultūros namai, dab. Ignalinos kultūros centro filialas, ambulatorija.

Mielagėnai 1905 m. laikraštyje trumpai apibūdinami taip:

Cquote2.png Mielagėnų (Švenčionių pav., Vilniaus gub.) miestelis nelabai didelis, gyventojų bus apie 400. Yra mūrinė graži bažnyčia, valsčiaus valdyba, mokykla, monopolis, arbatnamis, 2 aludi ir 9 žydų sąkrovos. Apygardoje kaimiečiai užsiima žemės ūkiu ir medinių indų dirbimu. Parduoda juos Vydžiuose, Švenčionyse per šv. Kazimierą. Dabar, kada pabrango medis, ši pramonė jau mažinasi, žmonės ieško uždarbio po miestus dirbtuvėse ir fabrikuose.

Vilniaus žinios“, 1905 m., Nr. 187, p. 3.

Cquote1.png


XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Melagėnai ir buvo okupuotas lenkų armijos.

2008 m. patvirtintas Mielagėnų herbas. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1920 m. Mielagėnų valsčiaus centras Švenčionių apskritis
19201939 m. Lenkija
1939–1940 m. Baltarusijos TSR
1940–1950 m.
1950–1994 m. Mielagėnų apylinkės centras Ignalinos rajonas
nuo 1994 m. Mielagėnų seniūnijos centras Ignalinos rajono savivaldybė Utenos apskritis


Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vėlyvojo klasicizmo Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pašventinta 1790 m., 1816 m. pažeminta, pristatytos šoninės navos, portikas, XIX a. – XX a. kelis kartus restauruota. Bažnyčios eksterjere – Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūros (1838 m., skulptorius V. Smakauskas), interjerą puošia XIX a. paveikslai (evangelistų Šv. Jono, Šv. Luko, Šv. Mato, Šv. Morkaus, visų dail. V. Smakauskas), neobarokinis tabernakulis (1851 m.), gotikos bruožų turinčios durys, sakykla (abu apie 1853 m., abiejų meistras Labanovskis).
  • Vartai su varpine, XIX a. pirma pusė.
  • Mūrinė tvora, apie 1830 m.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1775 m. kaime buvo 18 kiemų.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1930 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
180 180 517 288 421 321
1979 m.sur. 1980 m. 1986 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
349 300 333 352 286 236
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Šnekta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mielagėnų šnekta priklauso rytų aukštaičių vilniškių tarmei. Ją 2006 m. išsamiai aprašė Vytautas Kardelis knygoje „Mielagėnų apylinkių tekstai“.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pro Mielagėnus teka Kančiogina, 4 km į pietryčius nuo miestelio yra Milašiaus kraštovaizdžio draustinis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Магеляны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 131 psl. (rus.)
  3. Mielagėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 46 psl.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=326183
  5. Algimantas Miškinis ir kt. Mielagėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 70 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mielagėnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 719 psl.
  • Mielagėnų apylinkių tekstai (sud. Vytautas Kardelis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – 132 p. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 978-9955-704-20-1
  • Mielagėnai 1768–2008 m.: istorinė apybraiža (sud. Jonas Juodagalvis). – Vilnius: Diemedis, 2008. – 16 p. – ISBN 978-9986-23-140-0

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Bernotai – 3 km Tverečius – 16 km
Dietkauščizna – 12 km
Blank-50px.png
IGNALINA – 24 km
Ceikiniai – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gilūtos – 7 km
ADUTIŠKIS – 17 km