Ceikiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Ceikiniai
Ceikiniai church.jpg
Ceikinių bažnyčia

Ceikiniai
Koordinatės 55°15′22″š. pl. 26°15′40″r. ilg. / 55.256°š. pl. 26.261°r. ilg. / 55.256; 26.261 (Ceikiniai)Koordinatės: 55°15′22″š. pl. 26°15′40″r. ilg. / 55.256°š. pl. 26.261°r. ilg. / 55.256; 26.261 (Ceikiniai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Ceikinių seniūnija
Gyventojų skaičius 174 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: CeikiniaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Ceikiniaĩ
Kilmininkas: Ceikinių̃
Naudininkas: Ceikiniáms
Galininkas: Céikinius
Įnagininkas: Ceikiniaĩs
Vietininkas: Ceikiniuosè
  • rus. Цейкине, Кѣйзи[2], Цейкини

Ceikiniai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, 12 km į pietryčius nuo Ignalinos, 9 km nuo kelio  102  VilniusŠvenčionysZarasai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Kultūros centras
Kapinių kalnelis
Akmuo su data 1510–2010

Stovi Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (liaudies architektūros paminklas), paštas (LT-30015), Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos Ceikinių skyrius.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūręs Ceikinės ir Kretuonos santakoje. Jį supa pušynai, kalvos. 4 km į šiaurę nuo miestelio yra 289 m Nevaišių kalva, ketvirtoji pagal aukštį Lietuvoje.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png IGNALINA – 13 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mielagėnai – 12 km
Šventa – 9 km
ŠVENČIONYS – 16 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ceikiniai minimi XVI a.. Tada čia buvo Ceikinių dvaras, kuriame gyveno ir pats dvaro savininkas Andriejus Butrimas Nemierovičius. Po dvarininko mirties Ceikiniai testamentu buvo užrašyti Švenčionių bažnyčiai. LDK Žygimantas Augustas šį dovanojimą patvirtino. 1542 m. Stanislovas Dovaina nusipirko Ceikinius iš Švenčionių dvasininkų už keturias baudžiauninkų šeimas ir 10 kapų grašių.[3]

16211700 m. prie evangelikų reformatų bažnyčios veikė pradžios mokykla. 1773 m. pastatyta medinė Ceikinių bažnyčia, kuri 2016 m. balandžio 5 d. visiškai sudegė.

1831 m. kunigas A. Labutis suorganizavo sukilėlių būrį ir puolė Rusijos imperijos kariuomenės įgulą Švenčionyse. 1921 m. įsteigta parapija. [4] 1947 m. įsteigta biblioteka, 1961 m. pastatyti kultūros namai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919 m. Ceikinių valsčiaus centras Švenčionių apskritis
1947 m. Mielagėnų valsčius
19471950 m. Ceikinių valsčiaus centras
19501995 m. Ceikinių apylinkės centras Ignalinos rajonas
1995 Ceikinių seniūnijos centras Ignalinos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[2] 1886 m. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1975 m.[6] 1979 m.sur. 1984 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
71 112 121 111 109 123 116 178 204 174
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Ceikinių reginys

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ceikiniuose gimė dainininkas Kipras Petrauskas (1885–1968). Namas, kuriame jis gyveno, pažymėtas paminkline lenta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Цейкине. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 569 psl. (rus.)
  3. „Ignalinos rajono savivaldybė - Informacija apie Ceikinių seniūniją“. ignalina.lt. 2015-11-20. Suarchyvuotas originalas 2016-05-07. Nuoroda tikrinta 2016-05-07. 
  4. Ceikiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 746 psl.
  5. Ceikiniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 298 psl.
  6. CeikiniaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 354 psl.
  7. Ceikiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 319 psl.
  • Ceikiniai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 751 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]