Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas
LHEŽ 1981.jpg
Autorius Aleksandras Vanagas
Šalis Lietuvos TSR
Žanras geografinis žinynas
Sritis geografija
Šalis TSRS
Kalba lietuvių
Leidykla „Mokslas“, Vilnius
Išleista 1981 m.
Puslapių 408

Lietuvių hidronimų etimologinis žodynasgeografinis žinynas, išleistas 1981 m. ir aprašantis Lietuvos upių ir ežerų etimologiją.

Hidronimų etimologinis žodynas – pirmasis toks baltų kalbotyroje. Lietuviški hidronimai lyginami su etimologiškai giminingais kitais lietuvių toponimais, su latvių, prūsų, kitų indoeuropiečių kalbų vietovardžiais ir bendriniais žodžiais. Hidronimai žodyne pateikiami abėcėlės tvarka.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. buvo renkami Lietuvos hidronimai, nustatant ir jų etimologines lytis. Kazimieras Būga sudarė 75 000 vietovardžių ir asmenvardžių kartoteką. XX a. 2-ojoje pusėje ji buvo išplėsta iki 300 000.[1] Vėliau buvo išleistas LTSR upių ir ežerų vardynas[2] (didžiuma vietovardžių paimta būtent iš šio leidinio).[3] Po to vietovardžiai buvo pildomi ir toliau. Žodyną rengiant taip pat panaudotas B. Savukyno ežerų vardų tyrimas. Taip pat buvo panaudotas Latvijos vietovardžių žodynas, tuo metu tik įpusėtas leisti. Daugelis hidronimų žodyne aiškinama pirmąkart.[3]

Kaip pagrindiniai žodyno trūkumai išskiriama tarminės leksikos pavyzdžių taikymas etimologijai pagrįsti ir netikslus formų transponavimas į bendrinę kalbą.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 5
  2. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Atsakingoji redaktorė E. Grinaveckienė. Sudarytojai: B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė. – Vilnius, 1963.
  3. 3,0 3,1 3,2 Zubaitienė Vilma. Lietuvių leksikografija: istorija ir dabartis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, 194–195 psl.