Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Ambox globe content.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.
Varšuvos stotis Peterburge
Apleistas geležinkelio ruožas Kabelių apylinkėse

Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis (rus. Санкт-Петербурго-Варшавская железная дорога, lenk. Kolej Warszawsko−Petersburska) driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Carinės Rusijos vyriausybės suplanuotas 1851 m., o Lietuvoje nutiestas 1860 metų rudenį.

Statant ir pastačius geležinkelį Lietuvoje ėmė kurtis daug gyvenviečių, jau esančios ėmė sparčiau vystytis, ilgainiui tapo svarbiais miesteliais ir miestais, administraciniais centrais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visa Sankt Peterburgo−Varšuvos trasa buvo apie 1250 km ilgio. Visame kelyje DaugpilisVilniusLentvarisKaunasKybartai žemės darbai pradėti 1859 m. pavasarį, o 1860−ųjų rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas. Geležinkelio linija ėjo pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną.

Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min.

1862 m. kovo 15 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Virbalį.

Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, Kaišiadorys, išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir Švenčionėliai, smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą Švenčionis.

Stotys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas Atstumas nuo Peterburgo (varstai) Atidarymo metai Klasė Pastabos
Sankt Peterburgo Varšuvos stotis 0 1853 m. aukščiausia Jungtis su Peterhofo stotimi (dabar Baltijskij stotis) ir kitomis stotimis. 2001 m. uždaryta, buvusioje stotyje veikia geležinkelio technikos muziejus ir prekybos centras.
Aleksandrovskaja (Александровская) 21 1853 m. III Atidarius geležinkelį stotis vadinosi Carskoje Selo.

1895 m. atšaka iki specialiai carui skirto paviljono.

Gatčina 42 1853 m. II 1870 m, jungtis su Baltijos geležinkeliu (linija Tosna - Revelis (dabar Talinas)).
Suida (Суйда) 51
Siverskaja (Сиверская) 63
Divenskaja (Дивенская) 80
Mšinskaja (Мшинская) 99
Preobraženskaja (Преображенская) 116 nuo 1919 m. Tolmačiovas
Luga 129 1857 m. II 1916 m. atšaka į Naugardą
Serebrianka (Серебрянка) 150 1859 m.
Pliusa (Плюсса) 171 1859 m.
Belaja (Белая) 193 1859 m. Nuo 1905 m. Strugai-Belaja, nuo 1919 m. Strugai Krasnyje
Novoselje (Новоселье) 213 1859 m.
Torošinas (Торошино) 238 1859 m.
Pskovas 257 1859 m. I 1889 m. įrengtos atšakos į Rygą, Polocką ir Narvą
Čerskaja (Черская) 281 1860 m. Anksčiau vadinosi Orlinskaja, Orlai
Ostrovas 306 1860 m.
Fedosinas (Федосино) 316 Dabar Briančianinovo
Žogovas (Жогово) 331 1860 m. nuo 1921 m. Ritupė
Pytalovas 345 1860 m. III 1902 m. įrengta atšaka į Sitą, 1916 m. pailginta iki Jerikų, vėliau iki Rygos. Tarpukaryje vadinosi Jaunlatgalė, Abrenė.
Pundurai (Пондеры) 359 1860 m.
Karsava (Корсовка) 376 1860 m.
Mežvidai (Ивановка) 392 1860 m. Iš pradžių vadinosi Ivanovskaja
Rėzeknė (Режица) 417 1860 m. 1901 m. įrengta jungtis su Ventspilio–Maskvos geležinkeliu
Malta (Антонополь) 435 1860 m.
Agluona (Рушоны) 460 1860 m.
Viškai (Вышки) 473 1860 m. iki 1894 m. Dubna (Дубно)
Daugpilis (Dvinskas, Двинск) 497 1860 m. I Pirmoji Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis buvo įrengta ne magistralinėjr linijoje, bet atšakoje, jungiančioje tą liniją su Rygos - Oriolo linijos stotimi (dabartine Daugpilio stotimi). Pastačius naują stotį magistralinėje linijoje, pirmoji stotis tapo prekių stotimi. Dabar šios stoties vieta patenka į lokomotyvų remonto depo teritoriją; pastatai neišliko. 1861 m. įrengta jungtis su Rygos–Daugpilio geležinkeliu[1], vėliau su Rygos–Oriolo geležinkeliu; iki 1893 m. Dinaburgas (Динабург). Stotis sugriauta Antrojo pasaulinio karo metais ir pokaryje panaikinta. Dabartinė Daugpilio stotis yra Rygos–Oriolo geležinkelio stotis. Sankt Peterburgo - Varšuvos linijos stotis tarpukaryje vadinosi Daugpilis-II.
Gryva (Калкуны) 502 1862 m. III 1873 m. įrengta atšaka į Rokiškį, kur sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu
Turmantas (Турмонт) 520 1862 m. Pradžioje vadinosi Novo Aleksandrovsku.
Dūkštas (Дукшты) 540 1862 m. 1917 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Drują. Išardyta 197x.
Ignalina (Игналино) 563 1862 m. Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis.
Švenčionėliai (Новые Свенцяны) 585 1862 m. III 1895 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Panevėžį ir Pastovį.Tarybiniais metais linija į Pastovį išardyta, siaurojo geležinkelio linija iki Utenos pakeista plačiąja.
Pabradė (Подбродзе) 610 1862 m. 1916 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Lentupį.

Už kelių metų vietoj siaurojo geležinkelio nutiestas platusis. 2003 m. linija išardyta.

Bezdonys (Безданы) 634 1862 m.
Naujoji Vilnia (Вилейка, vėliau Ново-Вилейск) 649 1873 m. II 1873 m. nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis
Vilnius (Вильна) 658 1862 m. I 1884 m. nutiesta linija į Baranovičius per Lydą
Lentvaris (Ландварово) 675 1862 m. 1862 m. nutiesta atšaka į Virbalį
Rūdiškės (Рудзишки) 693 1862 m.
Valkininkai (Олькеники) 712 1862 m.
Varėna (Ораны) 732 1862 m. III 1895 m. nutiesta atšaka į Alytų. Išardyta 1927 m.
Marcinkonys (Марцинканцы) 752 1862 m. III 1914 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Motylius
Pariečė (Поречье) 775 1862 m. 1934 m. įrengta atšaka į Druskininkus
Gardinas 804 1862 m. 1907 m. įrengta linija į Mastus
Kužnica (Кузница) 829 1862 m.
Sokulka (Соколка) 844 1862 m. XX a. septintajame dešimtmetyje įrengta atšaka į Suvalkus vietoje senosios linijos Suvalkai–Lososna trasos nuo Kamienos Novos stoties
Čarna Bialostocka (Чёрная-Весь) 862 1862 m.
Balstogė (Белосток) 882 1862 m. II 1872 m. nutiesta linija į Grajevą, Baranovičius
Lapiai (Лапы) 904 1862 m. 1893 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Šepetovas (Щепетово) 929 1862 m. Iš pradžių Srednica, paskui Ščepetovas
Čiževas (Чижов) 944 1862 m.
Malkinia

(Малкин)

967 1862 m. 1887 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Sadovnė Vengrovskė

(Зеленец)

980 1872 m.
Lochovas (Лохов) 994 1862 m.
Tluščas (Тлущ) 1013 1862 m. Linijos į Ostrolenką, Minską Mazoviecką ir linija į Legionovą
Volominas

(Воложин)

1028 1872 m. Iš pradžių Voložinas, vėliau Volominas
Varšuvos Peterburgo geležinkelio stotis 1046 1862 m. aukščiausia sujungta su Varšuvos–Vienos geležinkeliu; 1887 m. – Pavyslio geležinkeliu. Stoties pastatas sugriautas 1915 m. Vėliau naudoti laikini pastatai. Dabartinė stotis įrengta prekybos centro pastate.

Nuo 1918 m. Varšuva Vilenska.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. РГИА, ф. 219, оп. 1/4, д. 6510. «О соединении Рижско-Динабургской жел. дороги с Варшавскою».