Vytauto apygarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paminklas netoli Suvieko
Broniaus Krivicko redaguotas partizanų laikraštis „Aukštaičių kova

Vytauto apygarda – rezistencinio pasipriešinimo apygarda, vienijusi Švenčionių, Utenos ir Rokiškio apskričių partizanus.[1]

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apygardą sudarė 3 rinktinės:

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytauto apygardos vadai:

Nuo Iki Asmuo Paveikslas Veikla
1945 m. rugpjūčio mėn. - Jonas Kimštas-Dėdė, Dobilas, dėdė Jonas, Aukštaitis, Žalgiris, Žygūnas
1945 m. rugsėjo mėn. 1945 m. gruodžio 1 d. Vladas Mikulėnas-Lubinas žuvo Biliakiemio kaime
1945 m. gruodžio mėn. 1946 m. spalio 1 d. Bronius Zinkevičius-Artojas žuvo Sūdalaukio kaime
1946 m. spalio mėn. 1947 m. birželio mėn. vėl Jonas Kimštas 1952 m. rugsėjo mėn. J.Kimštas sutiko bendradarbiauti su NKVD (agentūrinis slapyvardis - Jurginis), mirė 1974 m. Vilniuje
1947 m. birželio mėn. 1949 m. kovo 24 d. Vincas Kaulinis-Miškinis žuvo Nolėnų kaime
1949 m. kovo mėn. 1951 m. gruodžio mėn. Bronius Kalytis-Siaubas 1951 m. gruodžio 20 d. apgaule į MGB organizuotą susitikimą įvilioti apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras ir Mykolas Urbonas-Liepa

Suimtas sutiko bendradarbiauti su NKVD, išdavė 35 partizanus, tarp jų keletą vadų ir buvusį Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadą Joną Kimštą.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytauto apygardos partizanai 1947 m.

Apygarda įkurta 1945 m. rugpjūčio mėn., štabas nustojo egzistavęs 1952 m. pradžioje.

Apygardoje leisti laikraščiai „Aukštaičių kova“ ir „Laisvės šauklys“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė Gaškaitė‑Žemaitienė, Gintaras Vaičiūnas. Vytauto apygarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 311-312 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]