Naujasis Daugėliškis
| Naujasis Daugėliškis | ||
|---|---|---|
  Naujasis Daugėliškis |
||
| 55°22′12″š. pl. 26°17′53″r. ilg. / 55.370°š. pl. 26.298°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Naujojo Daugėliškio seniūnija | |
| Gyventojų | 235 | |
 Vikiteka |
Naujasis Daugėliškis | |
Naujasis Daugėliškis – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos, šalia kelio 112 Ignalina–Didžiasalis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčia (pastatyta 1889 m.), veikia Naujojo Daugėliškio vidurinė mokykla, Daugėliškio biblioteka, paštas (LT-30054). 2009 m. rugsėjį įkurtas N. Daugėliškio šeimos veiklos centras.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naujasis Daugėliškis įsikūrė šalia Senojo Daugėliškio kaimą – pagal jį ir pavadintas. Vietovardis Daugėliškis kildinamas nuo asmenvardžio Daugėla(s).[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senasis Daugėliškis žinomas dar nuo XIV a., kuris buvo pagrindinė Daugėliškio gyvenvietė iki XIX a. pabaigos. XIX a. Daugėliškis minimas kaip miestelis Švenčionių apskrityje, neišskiriant Senojo nuo Naujojo Daugėliškio.[3] 1889 m. naujoje vietoje pastatyta Daugėliškio bažnyčia, todėl Naujasis Daugėliškis ilgainiui nustelbė Senąjį.
XX a. tarpukariu buvo Lenkijos teritorijoje. Po sovietų okupacijos, 1939 m. spalį prijungtas prie Baltarusijos TSR, o 1941 m. sausį – prie Lietuvos TSR. Prasidėjus II pasauliniam karui, 1941 m. birželio 24 d. Naująjį Daugėliškį pasiekė pirmieji Vokietijos armijos daliniai. 1941 m. rudenį vietos policininkai ir buvę baltaraiščiai surinko miestelio žydus (apie 40–50 žmonių) ir nuvarė į Švenčionėlius, kur jie buvo nužudyti kartu su kitais Švenčionių apskrities žydais.
1943 m. vasarą miestelyje buvo įsikūręs didelis generolo Povilo Plechavičiaus armijos garnizonas. 1944 m. liepą miestelį okupavo Sovietų armijos daliniai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1861–1950 m. | Daugėliškio valsčius (XX a. jo centras) | Švenčionių apskritis |
| 1950–1995 m. | Naujojo Daugėliškio apylinkės centras | Ignalinos rajonas |
| 1995– | Naujojo Daugėliškio seniūnijos centras | Ignalinos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1905 m.[4] | 1931 m.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1980 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 337 | 452 | 243 | 322 | 378 | 380 | ||
| 1986 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
| 349 | 320 | 313 | 275 | 235 | - | ||
| |||||||
_-_panoramio.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Daugieliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 912 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Naujasis Daugėliškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 669 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Naujasis Daugėliškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 106 psl.
- ↑ Naujasis Daugėliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 185
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Daugėliškis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 720 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Grybėnai – 11 km | Rimšė – 23 km Mažėnai – 12 km Taujūnai – 3 km |
| ||||||||
| VIDIŠKĖS – 6 km IGNALINA – 10 km |
|
||||||||||
| Kazokinė – 11 km | Senasis Daugėliškis – 3 km | Šiūlėnai – 9 km Dietkauščizna – 14 km Tverečius – 22 km | |||||||||
