Protestantizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Protestantizmas – krikščioniškų denominacijų grupė. Protestantizmu vadinamos krikščionybės kryptys, kurios atsirado po Reformacijos XVI a. ir vėlesnės jų atšakos, dėl to protestantizmas dažniausiai siejamas su tokiais Reformacijos veikėjais kaip J. Kalvinas bei Martynas Liuteris.

Terminas protestantai atsirado 1529 metais, kai dalis M. Liuterio šalininkų Vokietijos Špėjerio mieste pareiškė protestą dėl nutarimo riboti liuteronybės plitimą.

Lietuvoje protestantizmo idėjos pradėjo plisti XVI a. pirmoje pusėje. Pirmieji protestantizmo skelbėjai Lietuvoje Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis.

Šakos[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulyje egzistuoja dešimtys tūkstančių protestantizmo judėjimų. Pagrindiniai judėjimai:

Baptistai arba baptizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 100 mln. tikinčiųjų šiandien save priskiria įvairioms baptistų bažnyčioms pasaulyje, apie 20 mln. jų gyvena JAV. Maždaug 50 mln. yra įstoję į nuo 1905 m. veikiantį pasaulio baptistų aljansą (World Baptist Alliance [1]), kurio kongresai vyksta kas penkeri metai (2005 m. vyko Birmingame, 2010 m. vyko Havajuose (JAV). Šimet prezidentu pirmą kartą išinktas anglų pastorius David Coffey (Deividas Kofis), generalinis sekretorius – Neville Callam (JAV).

Baptizmas (graik. k. „to baptisma“ – krikštas, panardinimas) atsirado kaip atsakas į magisterinę Reformaciją, kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas. Baptistai, pirmiausia XVII a. pradžioje Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo XIX a.vidurio vėliau ir kontinentinėje Europoje, o nuo 1841 m. ir Klaipėdos krašte, tapo įpėdiniais radikaliosios reformacijos, suklestėjusios Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje, Elzase, Nyderlanduose. Daugiausia vokiškai ir olandiškai kalbančiuose reginiuose liaudžiai ėmus studijuoti gimtąja kalba Bibliją žmonės masiškai palikdavo valstybines bažnyčias, būrėsi kartu ir ragino grįžti, prie to, ką jie suprato kaip ankstyvosios krikščionybės idealų. Apibendrintai juos imta vadinti derogatyviškai „anabaptistais“, t. y. „perkrikštytojais“, o jie save dažniau vadino broliais, Kristaus mokiniais. Anabaptistai nelaikė savo krikšto nauju, kadangi jie atmetė sąmoningai neapsisprendusiųjų, t. y. kūdikių, krikštą kaip neturinti pakankamo pagrindo Šv. Rašte. Tačiau savo teologija jie liko ortodoksiški ir ortopraksiški. Iš pradžių judėjime buvo ir dalis militaristiškai nusiteikusiųjų valstiečių, kuriems Vokietijos valstiečių karo metu ėmėsi vadovauti vokiečių katalikų kunigas Tomas Miunceris. Vokietijos feodalams žiauriai išnaikinus tūkstančius anabaptistų, dauguma išlikusiųjų, pabėgusių į labiau tolerantiškų valdovų kraštus (pvz., Bohemija, Prūsija, Azovo stepių vokiečių kolonijas Rusijos Imperijoje) palaipsniui visiškai perėmė pacifistinį (taikos) mokymą. Už jį aktyviai agitavo į anabaptistų pusę perėjęs olandas buvęs katalikų kunigas Menno Simmons’as savo gausiuose raštuose. Būtent todėl beveik visi (išskyrus Š. Amerikoje išlikusius huteritus ir ilgainiui išnykusias tokias smulkias grupes kaip filipitai, adamitai ir kt.) anabaptistai vėliau ėmė vadintis Menonitais pagal Menno Simmons. Beje, Menno bene vienintelis iš žymesnių anabaptistų teologų i pamokslininkų nebuvo nužudytas valdžios ir oficialios religinės viršūnėlės, kadangi po atsivertimo į Kristų visą laiką slapstėsi padedamas bendraminčių. Menonitai daugiausia paplitę Š. Amerikoje iš kur pastaraisiais metais vis dažniau vyksta į misijas kitur. Daug menonitų yra Etiopijoje, Konge bei kitose Afrikos valstybėse; Pietų Amerikoje.

Baptistai savo unikalios teologijos neturi, dažniausiai ją skolinasi iš protestantų. Baptistams svarbu evangelizacija, vaikų mokymas, vietinės bažnyčios gyvenimas, asmeninis dvasinis brendimas (sekimas Kristumi kasdien). Baptistai Anglijoje daug ką perėmė iš kontinentinių anabaptistų, tačiau palankiau žiūrėjo į tarnybą kariuomenėje ir santykius su valstybe, todėl su menonitais nesusiliejo. Iš baptistų bene žinomiausi yra trys žmonės: amerikiečiai Džimis Karteris (buvęs JAV prezidentu) ir juodaodžių pastorius Martynas Liuteris Kingas, vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (Jim Carrey) – garsiausias visų laikų krikščionių misionierius ir lingvistas, dirbęs Indijoje ir Mianmare XVIII a. (jeigu neminėsime šou verslo žvaigždžių Britney Spears (Anglija) ir Bradd Pitt (JAV), kurie su tėveliais maži būdami irgi lankė baptistų bažnyčias atitinkamai Anglijoje ir Misūryje). Tiesa, dabar jie greičiausiai jokie ne krikščionys.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 baptistų bendruomenių, dvi Kaune turi po (apie) 150 narių, kitos – mažesnės (iki 60 žm.) Į baptistų sąjungą laisvanoriškai bendrystės pagrindu įsijungusios 7 savarankiškos bendruomenės ir dvi misijos. Sąjungos būstinė yra Klaipėdoje, vienoje iš seniausių (1851 m.) kontinentinėje Europoje baptistų specialiai pamaldoms statytoje bažnyčioje, adresu Vytauto g. 38. Baptistų sąjunga 2001 m. liepos 12 d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2] pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi.

Liuteronybė[taisyti | redaguoti kodą]

Liuteronais vadinami M. Liuterio mokymo šalininkai ir pasekėjai. Martynas Liuteris (14831546) – vienuolis, vokiečių religijos reformatorius, kovojęs prieš radikalų perkrikštytojų judėjimą. Pagrindinė religinė idėja – išvaduoti žmones nuo žmonių sugalvotų taisyklių ir nuostatų, o savo tikėjimą grįsti tik Biblija – Dievo Žodžiu.

Liuterio mokymas Europoje labiausiai išplito Danijoje, Skandinavijoje, Islandijoje, Farerų salose, Estijoje, Suomijoje ir didžiojoje Vokietijos bei Latvijos dalyse.

Kalvinizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Kalvinistai – Jono Kalvino (15091564) šalininkai. J. Kalvinas – prancūzų ir šveicarų kilmės reformatorius. Kalvinistų bažnyčiose atsisakyta altoriaus, paveikslų, vargonų, žvakių.

Sekmininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Sekmininkai šiuo metu yra didžiausia protestantų denominacija (judėjimas), kurio gretose yra virš 500 mln. pasekėjų. Judėjimas prasidėjo 1901 m. Topikos (Topeka) mieste, Kanzaso valstijoje, JAV, kai sausio 1 d. Charles Fox Parham Biblijos mokyklos Naujųjų Metų sutiktuvių metu Agnes Ozman ėmė kalbėti kitomis kalbomis, Šventajai Dvasiai nužengus ant jos (Apd 2,4). Tačiau tikrąjį pagreitį judėjimas įgavo 1907 m., kai Los Andžele, Azuzos gatvėje prasidėjo susirinkimai buvusioje metodistų bažnyčioje, kuri kurį laiką buvo paversta arklidėmis. Šventoji Dvasia suteikė kalbų dovaną daugybei žmonių tų susirinkimų metu. Apie šį reiškinį ėmė rašyti ir iš jo šaipytis laikraščiai, bet iš šios vietos Sekminių žinia apie panardinimą (krikštą) į Šventąją Dvasią pasklido po visą pasaulį. Didžiausia sekmininkiška bendruomenė yra Yoido Full Gospel Church Seule, Pietų Korėjoje. Ją lanko apie 780 tūkst. žmonių. Dinamizmą judėjimui suteikia fiziniai pasireiškimai (išgydymai, stebuklai, išlaisvinimai iš piktųjų dvasių), kuriuos palydi evangelijos skelbimai. Įžymiausi sekmininkų pamokslininkai yra Maria Woodworth-Etter, John G. Lake, Smith Wigglesworth, Aimee Semple McPherson, George Jeffreys, Reinhard Bonnke ir kt.

Protestantų teologai[taisyti | redaguoti kodą]

Teologai prisidėję prie Reformacijos Europoje ir pasaulyje:

Protestantų teologija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Protestantizmas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka