Groningeno provincija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Groningenas
Groningen
Valstybė Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Administracinis centras Groningenas
Savivaldybės 10
Gyventojų (2023) 596 163[1]
Plotas 2 960 km²
Tankumas (2023) 201 žm./km²
ISO 3166-2 NL-GR
Tinklalapis www.provinciegroningen.nl

Groningenas (ol. Groningen, fryz. Grinslân) – Nyderlandų provincija, esanti šalies šiaurinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Drentės, vakaruose Fryzijos provincijomis, rytuose – su Vokietijos Žemutinės Saksonijos žeme. Šiaurėje provincijos krantus skalauja Vatų jūra.

2020 m. Groningene gyveno 586 309 gyventojai,[2] o provincijos plotas siekė 2 960 km².

Istoriškai dabartinės provincijos teritorija priklausė Fryzijai, Frankų imperijai, Šventajai Romos imperijai ir Olandijos respublikai, kuri buvo dabartinių Nyderlandų pirmtakė. XIV a. Groningeno miestas tapo Hanzos sąjungos nariu.

Administracinis centras ir didžiausias miestas Groningenas, kuriame gyvena 231 299 gyventojai.[3] Provincija padalinta į 10 savivaldybių.

Pagrindinės ūkio šakos – žemės ūkis ir gamtinių dujų gavyba (nuo 1959 m., kai buvo atrastas Groningeno dujų telkinys). Yra Iemshaveno ir Delfzijlio uostai. Provincijoje veikia Groningeno universitetas ir Hanzos taikomųjų mokslų universitetas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių Groningenas buvo Fryzijos dalimi. Apie 785 m. įjungtas į Frankų valstybę.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palydovinė Groningeno nuotrauka
Regiono reljefas lygus, 80 % jo naudojama žemės ūkiui

Groningenas yra septinta pagal dydį Nyderlandų provincija; plotas siekia 2 960 km², iš jų 2 325 km² sudaro žemė, o 635 km² – vanduo. Apie 80 % žemės plotų panaudojama žemės ūkiui.

Groningeno reljefas lygus. Didžioji provincijos teritorijos dalis yra žemiau jūros lygio.[4] Hasebergas netoli Selingeno yra aukščiausias taškas (14,6 m).[5]

Groningeno dujų telkinys, esantis netoli Slochtereno, yra 8 pagal dydį[6] gamtinių dujų telkinys pasaulyje. Nuo 1986 m. eksploatuojant šį dujų telkinį regione įvyko žemės drebėjimų iki 3,6 balo.[7]

Groningeno Vadeno jūra nuo 2009 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Groningeno ir Fryzijos provincijose driekiasi Lauersmero nacionalinis parkas.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Groningeno miestas yra ekonominis provincijos centras.[8] XIV a. Groningeno miestas tapo Hanzos sąjungos nariu.[9] Šiuo metu vieni iš pagrindinių miesto darbdavių[8] yra Groningeno universiteto medicinos centras, kuriame dirba 12 141 darbuotojas,[10] Groningeno universitetas, kuriame dirba 5 591 darbuotojas,[11] Groningeno savivaldybė, kurioje dirba 3 063 darbuotojai,[12] Švietimo įgyvendinimo tarnyba (DUO) su 2 000 darbuotojų[13] ir „Gasunie“ gamtinių dujų kompanija su 1 748 darbuotojais.[14]

Provincijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 m. sudarė 25 mlrd. eurų, o tai sudarė 3,2 % visos Nyderlandų ekonomikos produkcijos. BVP vienam gyventojui, pakoregavus pagal perkamąją galią, tais pačiais metais buvo 37 300 EUR arba 124 % ES27 vidurkio.[15]

1959 m. buvo aptiktas Groningeno dujų telkinys netoli Slochtereno,[16] o NAM telkinį eksploatuoti pradėjo 1963 m.[7] Tai regione sukėlė žemės drebėjimus ir prisidėjo prie ekonominio reiškinio, vadinamo olandų liga, atsiradimo.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

FC Groningen futbolo klubo namų stadionas „Euroborg“

Groningeno miesto futbolo klubas FC Groningen yra vienintelis Eredivisie futbolo lygos klubas iš provincijos.[17] Klubo namų stationas „Euroborg“ turi 22 550 vietų.[18] 2012–2013 m. varžybose klubas užėmė septintąją vietą iš 18.[19]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės iš Groningeno provincijos:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NETHERLANDS: Administrative Division, citypopulation.de
  2. „CBS Statline“. opendata.cbs.nl.
  3. „CBS Statline“. Suarchyvuota iš originalo 2017-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-01-10.
  4. Groningen province, Groningeno universitetas, 2012. Nuoroda tikrinta 2014-04-14.
  5. Hasseberg (Gemeente Vlagtwedde) Archyvuota kopija 2014-04-15 iš Wayback Machine projekto., RTV Noord, 2011. Nuoroda tikrinta 2014-04-14.
  6. Rafael Sandrea, Global Natural Gas Reserves – A Heuristic Viewpoint Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto., IPC Petroleum Consultants, 2005. Nuoroda tikrinta 2014-04-14.
  7. 7,0 7,1 Aardbevingen door gaswinning in Noord-Nederland, Royal Netherlands Meteorological Institute, 2013. Nuoroda tikrinta 2014-01-27.
  8. 8,0 8,1 Algemeen Archyvuota kopija 1 April 2019 iš Wayback Machine projekto., Economie.groningen.nl. Nuoroda tikrinta 8 April 2014.
  9. Hanseatic city, Toerisms Groningen. Nuoroda tikrinta 27 January 2014.
  10. Facts and figures Archyvuota kopija 6 February 2017 iš Wayback Machine projekto., University Medical Center Groningen, 2015. Nuoroda tikrinta 28 January 2017.
  11. Key figures, Groningeno universitetas, 2016. Nuoroda tikrinta 28 January 2017.
  12. Concern en burgercontacten (olandiškai), Groningenas. Nuoroda tikrinta 28 January 2017.
  13. Slechts 10 deelenemers aan cursus hoogtevrees DUO Archyvuota kopija 8 April 2014 iš Wayback Machine projekto.“ (olandiškai), RTV Noord, 2011. Nuoroda tikrinta 8 April 2014.
  14. About us[neveikianti nuoroda], Gasunie. Nuoroda tikrinta 28 January 2017.
  15. „Regional GDP per capita ranged from 30% to 263% of the EU average in 2018“. Eurostat.
  16. Jane Whaley, „The Groningen Gas Field Archyvuota kopija 19 October 2013 iš Wayback Machine projekto.“, GEO ExPro Magazine, 2009. Nuoroda tikrinta 27 January 2014.
  17. Stand Eredivisie 2013/2014 Archyvuota kopija 13 April 2014 iš Wayback Machine projekto.“, Voetbal International, 2014. Nuoroda tikrinta 13 April 2014.
  18. Stadion Euroborg Archyvuota kopija 14 April 2014 iš Wayback Machine projekto., FC Groningen. Nuoroda tikrinta 13 April 2014.
  19. Stand Eredivisie 2012/2013 Archyvuota kopija 15 April 2014 iš Wayback Machine projekto.“, Voetbal International, 2013. Nuoroda tikrinta 13 April 2014.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nyderlandų provincijos
Drentė • Flevolandas • Fryzija • Gelderlandas • Groningenas • Limburgas • Overeiselis • Pietų Olandija • Šiaurės Brabantas • Šiaurės Olandija • Utrechtas • Zelandija