San Martenas (Marigo)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear app package network.png  Šis straipsnis – šio mėnesio šalies objektas.
Prašome kiek įmanoma prisidėti prie straipsnio tobulinimo.
Saint-Martin (Antilles françaises)
vėliava herbas
(Detaliau) (Detaliau)
San Martenas (Marigo) žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Marigot
Didžiausias miestas
Valstybės vadovai Nicolas Sarkozy
Prancūzijos prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
53,2 km² (-)
Gyventojų
 – 2006
 – Tankis
 
35 263 (-)
663 žm./km² (-)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
-
- mlrd. - (-)
- (-)
Valiuta Euras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC-4
-
Nepriklausomybė

Valstybinis himnas himnas
Interneto kodas .mf , .fr
Šalies tel. kodas 590
San Marteno sala

San MartenasPrancūzijos užjūrio bendrija, esanti San Marteno salos šiaurinėje dalyje, Gvadelupės salyne, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne. Iki 2007 m. komunos teisėmis kartu su San Bartelemio komuna priklausė Gvadelupės užjūrio departamentui, tačiau dabar jau yra suteiktas užjūrio bendrijos statusas.

Pietinė salos dalis yra priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą (Sint Martenas).

Administracinis centras yra Marigo (Marigot) miestelyje.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Saloje yra Esperansos regioninis oro uostas.

Šiaurinėje salos dalyje yra keli turistams įdomūs kalnai – Pic Paradis (414 m), Mont Careta (401 m), Flagstaff (390 m), Mont France (387 m), Mont des Accords (322 m), Marigot hill (307 m), Mont O'Reilly.

Archipelage daugybė didesnių ir mažesnių salų, kurias nesunku pasiekti ir nedideliu laiveliu. Salos Kanonierių ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs Europos Sąjungos taškas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos

Sala nuo pačios Amerikos kolonizavimo pradžios tapo vienu iš prekybinių centrų, dėl jos nuolat kovojo olandai ir prancūzai, o 1672-1679 m. ją buvo užėmę anglai. 1689 m. anglai visus prancūzus ištrėmė į Sen Kristofo salą, jiems buvo leista grįžti tik po Risviko taikos 1697 m. 1750 m. pastatytas Marigo fortas. Anglai buvo užėmę salą 1756-1763 m., 1781-1783 m. ir kai vyko Prancūzijos Didžioji revoliucija. Jie buvo okupavę salas ir 1810-1815 m., kai Napoleonas buvo užsiėmęs karais Europoje.

1839 m. sudaryta Prancūzijos ir Nyderlandų sutartis dėl salų ir veiklos jų teritorijose pasidalijimo.

1963 m. sala gavo subprefektūros teises. 1965 m. – turizmo industrijos salose pradžia. 1972 m. atidarytas Grand Kaso oro uostas, kuriame 1981 m. nusileido pirmasis viršgarsinis keleivinis lėktuvas Concord.

1989 m. gruodžio 16 d. saloje susitiko Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas ir JAV prezidentas Džordžas H. Bušas (vyresnysis).

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Demografinė plėtra
1962 1968 1975 1982 1990 1999 2002
4 001 4 992 5 550 8 072 28 518 29 078 31 397

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka