Upės delta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Delta (reikšmės).

Delta – upės žiočių tipas. Susiformuoja žemumoje, upei nusodinant nešmenis. Iš nešmenų susidaro salos, todėl upės vaga skaidosi į protakas ir atšakas. Pavadinimas kilo dėl Nilo deltos panašumo į graikišką raidę Δ (delta). Deltos susiformavimą lemia keletas aplinkybių: upės mitybos režimas, dirvožemiai, pro kuriuos teka upė, nuotekis, upės ir jūros potvynių režimas. Upių deltose susiklosto labai derlingi aliuviniai dirvožemiai, todėl tai svarbios žemdirbystės sritys.

Kai kurios didžiausios deltos:

• Gango-Bramaputros – 105 000 km²
• Amazonės – 100 000 km²
• Lenos – 28 500 km²
• Nilo – 24 000 km²
• Volgos – 19 000 km²

Kartais upės suformuoja ir vidines deltas, pavyzdžiui, Okavangas, išsiliedamas Kalahario dykumoje, vidinė Pyso-Atabaskos delta.