Upės delta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Delta (reikšmės).
Delta – upės žiočių tipas. Susiformuoja žemumoje upei nusodinant nešmenis. Iš nešmenų susidaro salos, todėl upės vaga skaidosi į protakas ir atšakas. Pavadinimas kilo dėl Nilo deltos panašumo į graikišką raidę Δ (delta). Deltos susiformavimą lemia keletas aplinkybių: upės mitybos režimas, gruntai, kuriais teka upė, nuotekis, upės ir jūros potvynių režimas. Upių deltose susiklosto labai derlingi aliuviniai dirvožemiai, todėl tai svarbios žemdirbystės sritys.
Kai kurios didžiausios deltos:
- Gango-Bramaputros – 105 000 km²
- Amazonės – 100 000 km²
- Lenos – 28 500 km²
- Nilo – 24 000 km²
- Volgos – 19 000 km²
Kartais upės suformuoja ir vidines deltas, pavyzdžiui, Okavangas, išsiliedamas Kalahario dykumoje, vidinė Pyso-Atabaskos delta.
