Nyderlandų himnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Wilhelmus van Nassouwe
Vilhelmas iš Nasau
Nacionalinis šios šalies himnas Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Žodžių autorius Philips van Marnix van Sint Aldegonde
Kompozitorius nežinomas

Nyderlandų himnas yra „Vilhelmas iš Nasau“ („Wilhelmus van Nassouwe“).

Himno tekstas[taisyti | redaguoti kodą]

Himnas originalo kalba (olandų kalba)

Wilhelmus van Nassouwe Ben ik van Duitsen bloed Den vaderland getrouwe Blijf ik tot in den dood Een Prince van Oranjen Ben ik vrij onverveerd Den Koning van Hispanjen Heb ik altijd geëerd

In Godes vrees te leven Heb ik altijd betracht Daarom ben ik verdreven Om land om luid' gebracht Maar God zal mij regeren Als een goed instrument Dat ik zal wederkeren In mijnen regiment

Lijdt u mijn onderzaten Die oprecht zijn van aard God zal u niet verlaten Al zijt gij nu bezwaard Die vroom begeert te leven Bidt God nacht ende dag Dat hij mij kracht wil geven Dat ik u helpen mag

Lijf en goed al te samen Heb ik u niet verschoond Mijn broeders hoog van namen Hebben 't u ook vertoond Graaf Adolf is gebleven In Friesland in den slag Zijn ziel in 't eeuwig leven Verwacht den jongsten dag

Edel en hoog geboren Van keizerlijken stam Een vorst des rijks verkoren Als een vroom Christenman Voor Godes woord geprezen Heb ik vrij onversaagd Als een held zonder vrezen Mijn edel bloed gewaagd

Mijn schild ende betrouwen Zijt gij o God mijn Heer Op u zo wil ik bouwen Verlaat mij nimmermeer Dat ik doch vroom mag blijven Uw dienaar t'aller stond Die tirannie verdrijven Die mij mijn hert doorwondt

Van al die mij bezwaren En mijn vervolgers zijn Mijn God wilt doch bewaren Den trouwen dienaar dijn Dat zal mij niet verrassen In haren bozen moed Haar handen niet en wassen In mijn onschuldig bloed

Als David moeste vluchten Voor Saul den tiran Zo heb ik moeten zuchten Met menig edelman Maar God heeft hem verheven Verlost uit alder nood Een koninkrijk gegeven In Israël zeer groot

Na 't zuur zal ik ontvangen Van God mijn Heer dat zoet Daar na zo doet verlangen Mijn vorstelijk gemoed: Dat is dat ik mag sterven Met eren in dat veld Een eeuwig rijk verwerven Als een getrouwe held

Niet doet mij meer erbarmen In mijnen wederspoed Dan dat men ziet verarmen Des Konings landen goed Dat u de Spanjaards krenken O edel Neerland zoet Als ik daar aan gedenke Mijn edel hert dat bloedt

Als een Prins opgezeten Met mijner heires kracht Van den tiran vermeten Heb ik den slag verwacht Die bij Maastricht begraven Bevreesde mijn geweld Mijn ruiters zag men draven Zeer moedig door dat veld

Zo het den wille des Heren Op die tijd had geweest Had ik geern willen keren Van u dit zwaar tempeest Maar de Heer van hier boven Die alle ding regeert Die men altijd moet loven En heeft het niet begeerd

Zeer prinselijk was gedreven Mijn prinselijk gemoed Standvastig is gebleven Mijn hert in tegenspoed Den Heer heb ik gebeden Van mijnes herten grond Dat hij mijn zaak wil reden Mijn onschuld doen bekend

Oorlof mijn arme schapen Die zijt in groten nood Uw herder zal niet slapen Al zijt gij nu verstrooid! Tot God wilt u begeven Zijn heilzaam woord neemt aan Als vrome Christen leven 't Zal hier naast zijn gedaan

Voor God wil ik belijden En zijner groter macht Dat ik tot genen tijden Den Koning heb veracht Dat dat ik God den Here Der hoogster Majesteit Heb moeten obediëren In der gerechtigheid

Himno vertimas į lietuvių kalbą

Vilhelmas iš Nasau Esu aš, germaniško kraujo, Ištikimas tėvynei Liksiu iki mirties. Oranžo princas Esu aš, laisvas ir bebaimis. Ispanijos karalių Visados gerbiau.

Gyventi dievobaimingai Visados bandžiau Ir todėl buvau išvytas, Paliktas be žemės ir žmonių. Bet Dievas ves mane Kaip gerą savo įrankį, Kad aš grįžčiau Į savas valdas.

Laikykitės, mano valdiniai, Iš prigimties dori. Dievas neapleis jūsų, Net jei esate neviltyje. Kas bando gyventi religingai Turi melsti Dievo dieną naktį – Kad duotų man stiprybės Jums padėti.

Savo gyvybės ir sėkmės Aš negailėjau jums. Mano broliai iš aukštuomenės Šitą jums irgi įrodė. Dėdė Adolfas žuvo Fryzijos mūšyje, Jo siela amžinybėje Laukia paskutinio teismo.

Kilnus ir gimęs aukštam luome Imperatoriškos kilmės, Pasirinktas Imperijos princu, Kaip tikintis krikščionis, Už garbingą Dievo žodį Aš neabejodamas Kaip bebaimis didvyris Rizikavau savu krauju.

Mano skydas ir namai Esi tu, o Dieve mano Viešpatie. Tai Tu tas kuriuo pasitikėti noriu, Nepalik manęs vėl – Kad likčiau aš narsus Visados tavo tarnas Ir įveikčiau tironiją Pervėrusią man širdį.

Nuo visų kas mane apsunkinę Ir persekioja mane, Mano Dieve, apgink Savo ištikimą tarną. Kad jie manęs nepasiruošusio nerastų Su savo piktais kėslais, Kad nesiplautų rankų Mano nekaltu krauju.

Kaip Dovydui kurį privertė bėgti Nuo Sauliaus, tirono, Teko atsidusti man Kaip ir daugeliui kilmingųjų kitų. Bet Dievas jį prikėlė Ir nuo nevilties išlaisvino Ir davė karalystę jam Puikią Izraelyje.

Po šio rūgštumo gausiu aš Iš Dievo, mano Viešpaties, saldumą, Nes jo taip ilgisi Mano kilnusis protas. Kad žūčiau aš Karo lauke garbingai Ir gaučiau amžiną šalį Kaip ištikimas didvyris.

Niekas neverčia manęs labiau gailėtis Savoj nelaimėje Nei tie kuriuos regiu kaip stumia jie į badą Geras žemes Karaliaus. Nei tai, kad ispanai jus tvirkina, O kilnūs Nyderlandai saldieji! Kai pagalvoju apie tai Kilnioji mano širdis krauju pasrūva.

Raitas tartum princas Su savo armija Apgautas tirono Nesulaukiau mūšio. Tie įsikasę žemėn Mastrichte Išsigando jie mano galybės Žmonės matė mano raitelius jojančius Narsiai per laukus.

Jei tokia būtų buvus Viešpaties valia tą sykį Būčiau palaimingai išvadavęs Jus nuo šios didžios audros. Bet Viešpats ten viršuj Kuris valdo viską Tas kurį šlovinti visados turim Taip nepanorėjo.

Krikščioniška nuotaika užplūdo Mano princo širdį – Tvirta pasiliko Širdis nelaimėje. Viešpačiui meldžiausi Iš širdies gilumos, Kad jis apgintų mano tikslą Ir įrodytų nekaltumą.

Sudie, avelės mano vargšės, Gilioj nevilty tūnančios, Jūsų aviganis nemiegos Net kai dabar jūs išvaikytos. Atsigręžkite į Dievą Ir priimkit gydantį jo žodį. Gyvenkit kaip geri krikščionys Ir viskas greitai pasibaigs.

Išpažįstu Dievui Ir didžiai jėgai jo, Kad niekados nebuvo taip, Kad nekęsčiau aš karaliaus. Ir tik Dievui Viešpačiui Aukščiausiai didenybei Paklusnus buvau Teisingume.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]