Kopa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čebio ergas, Marokas

Kopa - vėjo supustyta smėlio kalva smėlėtuose pajūriuose, paežerėse, paupiuose, dykumose. Jos slenka vyraujančio vėjo kryptimi nuo kelių centimetrų iki kelių metrų per metus. Kopos yra dviejų rūšių: judriosios ir nejudriosios, kitaip negyvosios. Kai kopos apauga augalija, jos nustoja judėti ir tampa negyvosiomis kopomis. Senosios Lietuvos pajūrio kopos susidarė prieš 5000 – 6000 metų. Kuršių nerijos kopos susidarė prieš 200 metų.[1]

Kopų judėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra su smėlio kopų tipai – barchanai ir seifai, arba išilginės kopos. Barchanai paprastai būna dykumos pakraščiuose, kur smėlio palyginti nedaug ir dažnai yra šiek tiek krūmų skrebų. Šios kopos pjautuvo pavidalo: jų ragai atkreipti pavėjui. Tarp kopų yra gargždas arba plika uoliena. Vėjas lėkštuoju šlaitu pučia smiltis aukštyn. Kai jos pasiekia kopos viršūnę, nusirita žemyn statesniuoju pavėjiniu šlaitu. Taip smėlio grūdeliai iš kopos užpakalinės dalies nuolat pernešami į priešakinę, ir kopa lėtai slenka. Didžiulės kopos slenka nepaprastai lėtai, o maži barchanai nuslenka iki 15 m per metus. Kur barchanų yra daug, jie išsirikiuoja eile ir sudaro skersinę kopą. Seifai, arba išilginės kopos, užima gana didelius dykumo plotus. Tai ilgi smėlio gūbriai, kuriuos vienus nuo kitų skiria uolėti arba akmeningi ruožai, nuo kurių vėjo sūkuriai nupustė smėlį. Kur visą dykumą dengia smėlis, barchanai ir seifai susilieja ir sudaro netvarkingą kalvotą paviršių. Smulkiausios dulkės pakyla į orą tūkstančius metrų, nulekia šimtus kilometrų ir, jei būna išnešamos už dykumos ribų, nusėdusios sudaro labai derlingą liosinį dirvožemį.[2]

Kopos judėjimas

Kopų formos[taisyti | redaguoti kodą]

Barchanai[taisyti | redaguoti kodą]

Vėjo supustytos pusmėnulio arba pjautuvo pavidalo smėlio kalvos ilgais lėkštais priešvėjiniais, trumpais stačiais pavėjiniais šlaitais, pereinančiais į pavėjui atkreiptus ragus. [3]. Barchanai labai judrios kopos per metus galinčios nukeliauti kelis šimtus metrų.

Barchaniniai gūbriai[taisyti | redaguoti kodą]

Barchanai augdami ir slinkdami į priekį jungiasi, sukimba ragais arba prisišlieja vienas prie kito ir sudaro grandines, kalvagūbrius.

Išilginės kopos (seifai)[taisyti | redaguoti kodą]

Ilgi, lygiagretūs gūbriai su nuobiriniais šlaitais iš abiejų pusių. Seifai gali būti daugiau kaip 300 km ilgio.

Skersinės kopos[taisyti | redaguoti kodą]

Statmenos vyraujančio vėjo krypčiai, lygiagrečios kopų eilės, panašios į bangas.

Žvaigždiškos kopos[taisyti | redaguoti kodą]

Radialinės simetriškos formos, kurių keteros spinduliais nutįsta iš centrinės viršūnės. Formuoja smarkūs kintančios krypties vėjai.

Kupoliškos kopos[taisyti | redaguoti kodą]

Kupolo ar ovalo formos pavienės kopos. Kopos aukštį riboja smarkūs vėjai. Šios formos kopos retos.

Parabolinės kopos[taisyti | redaguoti kodą]

Išlenktos su ilgais beveik lygiagrečiais prieš vėją atgręžtais ragais. Susidaro pustomuose smėlynuose, gali jungtis ir sudaryti grupes. Pasižymi dideliu judrumu.

Atvirkštinės kopos[taisyti | redaguoti kodą]

Banguotos, atsitiktinės formos kopos. Formuoja pastovaus stiprumo vėjai, tačiau kintančios krypties.

Aukščiausios pasaulio kopos[taisyti | redaguoti kodą]

Nr. Kopa[4] Santykinis aukštis, m Vieta
1 Cerro Blanco 1176 Sečūros dykuma, Peru
2 Cerro Medanoso 550 Atakamos dykuma, Čilė
3 Badain Jaran 500 Baidan Jaran dykuma, Kinija
4 Rig-e Talan 470 Dešte Luto dykuma, Iranas
5 Isaouane-n-Tifernise smėlio jūra 465 Alžyro Sachara, Alžyras
6 Big Daddy ir Dune 7 325 Namibo dykuma, Namibija
7 Mount Tempest 280 Moretono sala, Australija
8 Mingsha Shan[5] 250 Taklamakano dykuma, Kinija
9 Star Dune 230 Koloradas, JAV
10 The Great Dune of Pyla 107 Arkačono įlanka, Prancūzija

Kopos Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje yra dviejų tipų kopos: pakrantės ir žemyninės. Didžiausios Lietuvoje kopos yra Kuršių nerijoje. Apaugusių mišku, žemyninių kopų yra Pietryčių (Dainavos) smėlingoje lygumoje, Varėnos rajone, Kazlų Rūdos, Viešvilės, Skersabalių apylinkėse.[6] Aukščiausios ir didžiausios kopos Lietuvoje yra Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu (52 m), Urbo kopa ant kurios stovi Nidos švyturys (52 m), Didžioji kopa (50 m).

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gudonavičienė ir kiti. „Iliustruotas enciklopedinis žinynas“. Kaunas. Jotema. 2005
  2. Beazley Mitchell. „Žemė ir jos gėrybės“. Vilnius. Valstybinė enciklopedijų leidykla. 1992
  3. Tarptautinių žodžių žodynas http://www.tzz.lt/
  4. Environmental graffiti. http://www.environmentalgraffiti.com/
  5. China travelz. http://www.chinatravelz.com/
  6. Pukelytė Violeta. „Senųjų žemyninių kopų tyrimai Lietuvoje“. Baltica, nr. 24 specialus leidimas. Vilnius. 2011. 147-150

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka