Liuksemburgo geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Liuksemburgas – valstybė Vakarų Europoje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros (tik Mozelio ir Reino upėmis per Vokietiją ir Nyderlandus į Šiaurės jūrą). Vakaruose ir rytuose ribojasi su Belgija (148 km), rytuose su Vokietija (135 km), pietuose su Prancūzija (73 km).

Paviršius[taisyti | redaguoti kodą]

Dvi geografinės sritys – Gutlandas ir Eslingas – užima 68 % ir 32 % šalies teritorijos. Gutlandas – slėniuota ir kalvota lyguma pietuose, Lotaringijos aukštumų tęsinys; sudaryta iš klinčių ir smiltainių. Eslingas – miškinga plynaukštė, Ardėnų masyvo dalis; hercininės kalnodaros, sudaryta iš skalūnų ir smiltainių. Aukščiausia kalva Burgplacas (562 m virš jūros lygio) Eslinge; žemiausias taškas Vaserbiligas (122 m virš jūros lygio) Mozelio slėnyje. Gilūs upių slėniai sudaro kalnuoto kraštovaizdžio įvaizdį.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Atlanto jūrinis, drėgnas ir švelnus. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo +7C šiaurėje iki +9C pietuose. Šiaurėje drėgniau negu pietuose – atitinkamai vidutinis daugiametis kritulių kiekis nuo 1000 mm iki 670 mm. Ypač saulėti ir švelnūs orai Mozelio slėnyje. Vidutinė oro temperatūra sausį +1 °C, liepą +17,5 °C; vidutinis daugiametis kritulių kiekis – 780 mm.

Vidaus vandenys[taisyti | redaguoti kodą]

Tankus upių tinklas. Upės priklauso Reino intako Mozelio baseinui. Mozelis teka Vokietijos pasieniu; Liuksemburgui tenka 37 km iš 544 km viso ilgio. Jo intakas – svarbiausia šalies upė Siūras, arba Zaueris (173 km), išteka iš Ardėnų Belgijoje, kitos ilgiausios upės Ūras (80 km) ir Alzetas (65 km) įteka į Siūrą.

Daug užtvankų, ypač Siūre ir Ūre. Didžiausios Aukštutinio Siūro marios – 4,8 km².

Dirvožemis[taisyti | redaguoti kodą]

Vyrauja rusvieji miškų ir velėniniai jauriniai dirvožemiai.

Augalija[taisyti | redaguoti kodą]

Priklauso plačialapių miškų zonai, nors natūralios augalijos beveik neliko. Vyrauja bukai, skroblai ir ąžuolai, iš spygliuočių eglės ir pušys. Daugiausia miškų šiaurinėje dalyje.

Miškai ir krūmai 1985 m. užėmė 34 %, 2005 m. 35 %, dirbamoji žemė atitinkamai 21 % ir 25 %, pievos ir ganyklos 28 % ir 20 % šalies teritorijos.

Gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Miškuose veisiasi stirnos, elniai, kiškiai, lapės, barsukai.

Aplinkosauga[taisyti | redaguoti kodą]

Labai užteršti pietiniai pramoniniai miestai (metalurgijos, chemijos, cemento įmonės), ypač anglies junginiais.