Imperatorius Henrikas VII

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Henrikas VII
vok. Friedrich II
it. Arrigo
Die deutschen Kaiser Heinrich VII.jpg
Coat of arms Grand Duchy of Luxembourg.png
Dinastija
Liuksemburgiečiai
Gimė: apie 1275 m.
Mirė: 1313 m. rugpjūčio 24 d. (~38 metai)
Buonkonventas
Tėvas: Henrikas VI Liuksemburgietis
Motina: Beatričė Avesnietė
Sutuoktinis(-ė): Margarita Brabantietė
Vaikai:

Jonas I Liuksemburgietis
Marija Liuksemburgietė
Beatričė

Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė: 1312-1313 m.
Sostas laisvas nuo 1250 m.
Pirmtakas: Frydrichas II
Įpėdinis: Liudvikas IV
Holy Roman Empire Arms-single head.svg
Vokietijos karalius
Valdė: 1308-1313 m.
Pirmtakas: Albertas I Habsburgas
Įpėdinis: Liudvikas Vitelsbachas ir
Frydrichas I Habsburgas
Kiti titulai
Coat of arms Grand Duchy of Luxembourg.png
Liuksemburgo kunigaikštis
Valdė: 1288-1313 m.
Pirmtakas: Henrikas VI Liuksemburgietis
Įpėdinis: Jonas I Liuksemburgietis
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius Henrikas VIIVikiteka

Henrikas VII (vok. Friedrich II, it. Arrigo, apie 1275 m. – 1313 m. rugpjūčio 24 d. Buonkonventas prie Sienos) – 1288-1313 m. Liuksemburgo kunigaikštis, 1308-1313 m. Vokietijos karalius, 1312-1313 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Liuksemburgiečių dinastijos. Tėvas Henrikas VI Liuksemburgietis. Motina Beatričė Avesnietė. 1292 m. liepos 9 d. vedė Brabanto kunigaikščio Jono I dukterį Margaritą Brabantietę. Jiems gimė:

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Švenroji Romos imperija Valdant imperatoriui Henrikui VII,

██ Violetine spalva pažymėtos Liuksemburgo žemės

Išrinktas karaliumi remiant broliui, Trento arkivyskupui ir kitiems kurfiustams dvasininkams. 1310 m. pabaigoje išžygiavo į Italiją karūnuotis imperatoriumi. Jį entuziastingai sutiko gibelinai, tarp jų ir Dantė, jam pakluso Pjemonto ir Lombardijos miestai. Florencijai ir jos sąjungininkams imperijos priešininkams gvelfams Toskanoje ir Romanijoje užtvėrus kelią, jūra nuplaukė į Romą. 1312 m. įžengė į Romą ir popiežiaus paskirtų kardinolų karūnuotas imperatoriumi. Tai buvo pirmoji imperatoriaus karūnacija nuo Frydricho II laikų. Mirė nuo šiltinės per 1313 m. žygį prieš Neapolio karalių.[1]

Imperatorius Henrikas VII
Gimė: apie 1275 Mirė: 1313
Vokietija
Vokietija
Vokietijos karališkoji šeima
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Henrikas VI
Liuksemburgo ir Arlono grafas
1288–1313
Po to:
Johanas I
Prieš tai:
Gerardas I
Durbujo grafas
after 1298–1313
Po to:
Johanas I
Prieš tai:
Albertas I
Vokietijos karalius
(formaliai Romos karalius)

1308–1313
Po to:
Liudvikas Vitelsbachas ir
Frydrichas I Habsburgas
Prieš tai:
Otonas IV
Italijos karalius
1311–1313
Po to:
Liudvikas IV
Prieš tai:
Frederikas II
(laisva nuo 1250)
Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
1312–1313
Po to:
Liudvikas IV

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Imperatorius Henrikas VII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 481 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]