V amžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis

Amžiai: IV amžius – V amžius – VI amžius

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

Baltai[taisyti | redaguoti kodą]

  • V a. – IX a. Vidurinysis geležies amžius.
  • V a. – VI a. – Europoje įvykusios permainos – Romos ir gotų imperijų žlugimas, germanų genčių kraustymasis, hunų genčių judėjimas – paveikė ir baltų gentis. Jas pasiekia ateivių būriai, atnešę naujas tradicijas. Šis periodas svarbus etninei istorijai,- susidaro genčių sąjungos, davusios pagrindą Lietuvos valstybei.
  • Baltų gentims svarbų prekybos vaidmenį ėmė vaidinti Dauguva ir Nemunas. Nemuno žemupyje ir Kauno apylinkėse atsiranda dirbinių, importuotų iš Padunojės, Skandinavijos ir Pareinės.
  • Rytų lietuviai iki XII a. mirusiuosius laidojo nedegintus su įkapėmis. Užnemunėje iki VI a. mirusieji laidoti nedeginti iš akmenų krautų pilkapiuose, priskiriami jotvingiams. Vidurio Žemaitijos kapinynuose iki XII a. mirusieji laidoti daugiausia su karstais ir įkapėmis, vyrų kapuose aptinkama žirgo galvų.
  • 425 m. Hunai pasirodė prie Vyslos žemupio, aisčiai irgi dalyvavo hunų žygiuose.
  • Danų vikingų karalius Frodis III [Fróði] besiruošdamas lemiamam mūšiui su hunais, pasiuntė prieš Švediją Olimarą, kuris nukariavo Aistiją ir Kuršą. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
  • V a. viduryje Pajautos slėnio Kernavė buvo užpulta iš pietų atklydusių hunų klajoklių genčių, nuo slėnio ir aukštumos pusės apšaudyti iš lankų ir sudeginti. Po užpuolimo Aukuro kalno įtvirtinimai buvo atstatyti.
  • V a. gyvenęs rašytojas Sidonius Apollinaris pateikė dalyvavusių 451 m. Katalaunijos mūšyje genčių sąrašą ir nurodė neurus.
  • 455 m. – Aisčiai dalyvavo hunų žygiuose, po Atilos imperijos žlugimo, pagal legendas, grįžo į tėvynę.
  • Maždaug šiame amžiuje pradėjo formuotis Rytų baltų gentys.
  • Žmonių gyventa jau ne tik Vilniaus Pilies kalno piliakalnyje, bet ir į pietvakarius nuo jo, Vilnios pakraštyje.
  • Amžių sandūroje rentininės statybos Baltų žemėse pradžia. Žemdirbiai pradeda naudoti geležinį kaplį. Pradeda plisti antroji mirusiųjų deginimo papročio banga, Rytų baltuose vyrauja pilkapiai.

Dešimtmečiai ir Metai[taisyti | redaguoti kodą]

10-as 391 392 393 394 395 396 397 398 399 400
1-as 401 402 403 404 405 406 407 408 409 410
2-as 411 412 413 414 415 416 417 418 419 420
3-as 421 422 423 424 425 426 427 428 429 430
4-as 431 432 433 434 435 436 437 438 439 440
5-as 441 442 443 444 445 446 447 448 449 450
6-as 451 452 453 454 455 456 457 458 459 460
7-as 461 462 463 464 465 466 467 468 469 470
8-as 471 472 473 474 475 476 477 478 479 480
9-as 481 482 483 484 485 486 487 488 489 490
10-as 491 492 493 494 495 496 497 498 499 500
1-as 501 502 503 504 505 506 507 508 509 510