Liudvikas XIV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Liudvikas XIV
Louis1667.jpg
Liudvikas XIV
Blason France moderne.svg
Burbonai
Gimė: 1638 m. rugsėjo 5 d.
Sen Žermene
Mirė: 1715 m. rugsėjo 1 d. (76 metai)
Versalyje
Tėvas: Liudvikas XIII
Motina: Ana Austrietė
Sutuoktinis(-ė): Marija Terezija Austrietė, Francuaza de Mentenon
Vaikai:

Liuvikas Didysis Dofinas,
Filipas,
Lui-Francua,
Ana-Jelizaveta,
Marija-Ana,
Marija-Tereza

Prancūzijos ir Navaros karalius
Valdė: 1643 m. gegužės 14 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.
Pirmtakas: Liudvikas XIII
Įpėdinis: Liudvikas XV
Commons-logo.svg Vikiteka: Liudvikas XIVVikiteka
Parašas
Louis-xiv-signature.jpg
Liudviko XIV monograma

Liudvikas XIV, Karalius Saulė (pranc. Louis XIV Le Roi Soleil, 1638 m. rugsėjo 5 d. Sen Žermene – 1715 m. rugsėjo 1 d. Versalyje) – Prancūzijos karalius nuo 1643 m. Iš Burbonų dinastijos. Iki 1661 m. už regentą jo motiną Oną Austrijietę valdė Džulijus Mazarinis. Liudviko XIV valdymo metais suklestėjo absoliutizmas.[1] Versalyje buvo pastatyti karaliaus rūmai, didelę reikšmę įgijo jų dvariškiai. Jie Liudviką XIV vadino karaliumi saule.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Liudvikas XIV vaikystėje

Buvo labai permainingo būdo, puldavo į kraštutinimus. Iš pradžių tėvas laikė valdžią savo rankose tvirtai, bet greitai jos neteko.

Paauglystėje buvo apleistas, nes Dž. Mazarinis stengėsi palikti jį nemokšą, kad pats būtų jam reikalingas. Todėl tikrasis Liudviko XIV valdymas prasidėjo tik ministrui mirus. Netrokšdamas jo mirties atvirai, nekantriai jos laukė ir kai pagaliau ministras mirė, nevalingai pasakė: „Atvirai pasakysiu, jog neįsivaizduoju, ką būčiau daręs, jei jis būtų gyvenęs ilgiau“[reikalingas šaltinis]. Nepakankamas išsilavinimas nepakenkė Liudviko XIV proto vystymuisi. Liudvikas XIV buvo toks pat protingas kaip bet kuris kitas.

Nors iš prigimties buvo labai ūmaus būdo, bet išmoko save valdyti ir labai retai pasiduodavo pykčiui. Tačiau svarbiausia Liudviko XIV yda buvo išdidumas. Vos tik Mazariniui numirus, laikė save pusdieviu, o netrukus – dievybe. Jo emblema buvo saulė, o šūkiai – „Nec pluribus impar“ ir „Vires acquiriteundo“. Labai greitai dvaras pastebėjo šią karaliaus silpnybę – garbės troškimą, todėl ministrai, generolai, meilužės ir dvaro tarnai vienas per kitą ėmė jį liaupsinti, o paskui ėmė pataikauti. Pataikavimas tapo neišvengiamu karaliaus gyvenimo elementu.

Liudvikas XIV jaunystėje

Liudviko XIV protas koncentruodavosi į smulkmenas, jis laikė save didžiu administratoriumi, net pats ėmėsi armijos apginklavimo, aprangos ir kareivių apmokymo. Didžiausias malonumas karaliui buvo mokyti senus generolus, todėl tie, kurie susitaikydavo su ta mintimi, jog karalius juos moko to, ko jie nežino, galėjo būti tikri, kad jo didenybei įtiks.

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzija Liudviko XIV valdymo metais

Daug kartų kariavo dėl Prancūzijos hegemonijos Europoje; po karų su Ispanija (16671668 m.) ir Nyderlandais (16721678 m.) įgijo naujų žemių. Kovodamas su Ispanija ir Austrija, rėmė Švediją, Prūsiją, stengėsi įtvirtinti savo įtaką Abiejų Tautų Respublikoje (prancūzams palankių bajorų grupei čia vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris K. Pacas). 1666 m. sudarė slaptą sutartį su Abiejų Tautų Respublikos karaliumi Jonu Kazimieru, pagal kurią Respublikos valdovu turėjo tapti Prancūzijos kandidatas.

1682 m. Liudviko XIV sušauktas Prancūzijos bažnytinis susirinkimas priėmė deklaraciją, kuri įtvirtino galikonybę (paskelbta, kad karalius nepriklausomas nuo Popiežiaus, o Popiežiaus valdžia Prancūzijoje apribojama).

1685 m. atšaukus Nanto ediktą, kuriuo Henrikas IV Prancūzijos hugenotams buvo suteikęs tikėjimo laisvę ir politines teises, jie vėl pradėti persekioti.

Karaliaujant Liudvikui XIV, Prancūzija pasiekė: monarchijos vienybę, centralizuotą valstybės administraciją ir išplėtė teritoriją. Napoleonas nebuvo toks laimingas ir imperijai negalėjo palikti tų sienų, kurias perėmė iš Respublikos. Napoleonas apie Liudviką XIV sakė: „Tai buvo valdovas, geriausiai iš visų išmanęs savo reikalus“[reikalingas šaltinis].

Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Liudvikas XIII
Prancūzijos ir Navaros karalius
1643 m. gegužės 14 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.
Po to:
Liudvikas XV

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Liudvikas XIV (Louis XIV). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 508 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos