Antroji Lenkijos Respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rzeczpospolita Polska
Lenkijos Respublika
Buvusi respublika
1918 – 1939
Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Lenkijos himnas
Location of
Lenkija 1930 m.
Sostinė Varšuva
Kalbos lenkų
Valdymo forma Respublika
Lenkijos Prezidentas
 1918–1922 (pirmas) Jozefas Pilsudskis
 1926–1939 (paskutinis) Ignacy Mościcki
Era Naujausi laikai
 - Nepriklausomybė 1918
 - Nacių įsiveržimas 1939 m.
Plotas
 - 1921 387 000 km² (149 422 sq mi)
Gyventojai
 - 1921 27 177 000 
 - 1931 32 107 000 
 - 1938 34 849 000 
Valiuta Zlotas
Prieš
Po
Flag of the German Empire.svg Varšuvos generalgubernija
Flag of the German Empire.svg Liublino generalgubernija
Flag of Austria-Hungary (1869-1918).svg Austrija-Vengrija
Flag of the German Empire.svg Vokietijos imperija
Flag of Ukraine.svg Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika
Flag of Ukrainian People's Republic (non-official, 1917).svg Ukrainos Liaudies Respublika
Flag of Central Lithuania.svg Vidurinė Lietuva
Flag of Belarus (1991-1995).svg Baltarusijos Liaudies Respublika
Nacių Vokietija Flag of German Reich (1935–1945).svg
Lenkijos okupacija (1939-1945) Flag of German Reich (1935–1945).svg
Sovietų Sąjunga Flag of the Soviet Union.svg
Lietuva Flag of Lithuania.svg
Slovakijos respublika (1939-1945) Flag of First Slovak Republic 1939-1945.svg
Lenkijos emigracinė vyriausybė Flag of Poland.svg

Antroji Lenkijos Respublika (lenk. II Rzeczpospolita) – Lenkijos valstybė XX a. tarpukariu. Gyvavo nuo I pasaulinio karo pabaigos iki 1939 metų. Sostinė – Varšuva.

Valstybės sienos galutinai susiformavo 1922 metais, joje buvo ir okupuotas Vilniaus kraštas, iš pradžių Respublikoje vadintas Vilniaus žeme (pats Vilniaus kraštas oficialiai vadinosi Vidurio Lietuva), o nuo 19251926 m. sandūros – Vilniaus vaivadija.

Respublikos plotas 1931 m. buvo 388 634 km² (6-oji pagal dydį Europoje).

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadija Plotas, tūkst. km² (1930 m.) Gyventojai, tūkst. (1931 m.)
Balstogės vaivadija 26,0 1263
Kelcų vaivadija 22,2 2671
Krokuvos vaivadija 17,6 2300
Liublino vaivadija 26,6 2116
Lodzės vaivadija 20,4 2650
Lvovo vaivadija 28,4 3126
Naugarduko vaivadija 23,0 1057
Pamario vaivadija 25,7 1884
Pamiškės vaivadija 36,7 1132
Poznanės vaivadija 28,1 2340
Silezijos vaivadija 5,1 1533
Stanislavovo vaivadija 16,9 1480
Ternopolio vaivadija 16,5 1600
Varšuvos miestas 0,14 1179
Varšuvos vaivadija 31,7 2461
Vilniaus vaivadija 29,0 1276
Volynės vaivadija 35,7 2087

Žemėlapiai[taisyti | redaguoti kodą]