Kretinga: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Architektūra: nuorodos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
* {{de|Crottingen}}, {{pl|Kretynga}}, {{ru|Кретингенъ}}, {{ru|Кретинга}}<ref name="ESBE">{{ESBE|2(p)|056/56101|Кретинга|13}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|789|Кретинга}}</ref> |
* {{de|Crottingen}}, {{pl|Kretynga}}, {{ru|Кретингенъ}}, {{ru|Кретинга}}<ref name="ESBE">{{ESBE|2(p)|056/56101|Кретинга|13}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|789|Кретинга}}</ref> |
||
}} |
}} |
||
'''Kretinga''' |
'''Kretinga''' – [[miestas]] vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Žemaitija|Žemaitijoje]], 11 km į rytus nuo [[Palanga|Palangos]] ir 21 km į šiaurės rytus nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]]. [[Kretingos rajono savivaldybė]]s, [[Kretingos seniūnija|kaimiškosios seniūnijos]], [[katalikai|katalikų]] ir [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] parapijų centras, [[Kretingos miesto seniūnija]]. Kretinga yra 6 -tas pagal dydį miestas Žemaitijoje ir 18 -tas visoje Lietuvoje |
||
Tai vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, [[urbanistikos paminklas]]. Yra geležinkelio stotis, paštas (LT-97001). Pietiniai miesto rajonai |
Tai vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, [[urbanistikos paminklas]]. Yra geležinkelio stotis, paštas (LT-97001). Pietiniai miesto rajonai – [[Bajorai (Kretinga)|Bajorai]] ir [[Penkininkai (Kretinga)|Penkininkai]]. |
||
[[Vaizdas:KretinganuoPelėdoskalno.jpg|thumb|left|250px|Kretinga nuo Pelėdos kalno 1957-2010 |
[[Vaizdas:KretinganuoPelėdoskalno.jpg|thumb|left|250px|Kretinga nuo Pelėdos kalno 1957-2010 m.]] |
||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
Eilutė 36: | Eilutė 36: | ||
{{Šaltiniai}} |
{{Šaltiniai}} |
||
Miesto šiauriniame pakraštyje yra [[Kretingos kapinynas]]. Kretinga (''Cretyn'') pirmąkart paminėta [[1253]] |
Miesto šiauriniame pakraštyje yra [[Kretingos kapinynas]]. Kretinga (''Cretyn'') pirmąkart paminėta [[1253]] m. [[Kuršo vyskupas|Kuršo vyskupo]] Henriko rašte, kaip svarbi [[Kuršiai|kuršių]] gyvenvietė, priklausiusi [[Mėguva|Mėguvos]] žemei. Pagal dalybų aktą, 1253 m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas. Po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] [[1260]] m. [[Kretingos pilis]] sukilo prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordiną]]. [[1263]] m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilies]] komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams). Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino. |
||
Nuo XV a. žinomas [[Kretingos dvaras]], kuris priklausė Žemaičių seniūnams [[Kęsgailos|Kęsgailoms]]. Apie [[1532]] |
Nuo XV a. žinomas [[Kretingos dvaras]], kuris priklausė Žemaičių seniūnams [[Kęsgailos|Kęsgailoms]]. Apie [[1532]] m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] ir tapo karališkąja valda. [[1572]] m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas [[Jonas Chodkevičius]]. Jo sūnus [[Jonas Karolis Chodkevičius]] kaimo kapinėse [[1602]] m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė [[Bernardinai|bernardinų]] vienuoliją. Vienuoliams bernardinams [[1605]]–[[1610]] m. pastatė vienuolyno rūmus, o [[1610]]–[[1617]] m. – mūrinę [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią]]. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui [[1609]] m. [[sausio 23]] d. suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]] (pavadindamas savo garbei Karolštatu – ''Karolstadt''). [[1611]] m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. [[1621]] m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos [[Jonas Stanislovas Sapiega|Jono Stanislovo Sapiegos]] ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Per karą su [[Švedija]] [[1656]] m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą. [[1745]] m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko [[Masalskiai|Masalskiams]]. |
||
[[1778]] |
[[1778]] m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. [[1795]] m. Kretingą pradėjo valdyti grafas [[Vincentas Gavelas Potockis]], kuris [[1806]] m. dvarą pardavė kunigaikščiui [[Platonas Zubovas|Platonui Zubovui]]. Iš Zubovų jį [[1874]] m. nupirko grafas [[Juozapas Tiškevičius II|Juozapas Tiškevičius]], įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją. |
||
Prieš [[1808]] |
Prieš [[1808]] m. įsteigta [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]]. [[1831]] m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. [[XIX a.]] – [[XX a.]] pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] rėmėjų, vėliau – lietuvių [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] priešininkų). [[1854]] ir [[1908]] m. Kretinga degė, [[1889]] m. sudegė. |
||
[[XIX a.]] Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. [[XIX a.]] pabaigoje ir [[XX a.]] pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą |
[[XIX a.]] Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. [[XIX a.]] pabaigoje ir [[XX a.]] pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą – A. Kairys, M. Kėkštys. [[1892]] m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis [[Bajorai (Kretinga)|Bajorai]] – [[Priekulė (Latvija)]], [[1924]]–[[1932]] m. – geležinkelis Kretinga – [[Kužiai]]. [[XX a.]] pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. [[1910]] m. įsteigta vilnų karšykla, [[1919]] m. – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis ([[1921]] m. šios įmonės sudegė), [[1921]] m. – aliejinė. [[1925]] m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“. |
||
[[1915]]–[[1918]] |
[[1915]]–[[1918]] m. ir [[1919]]–[[1950]] m. Kretinga buvo apskrities centras. [[1934]]–[[1940]] m. leistas žurnalas „Pranciškonų pasaulis“. [[1941]] m. birželio mėn., [[1947]]–[[1949]] m. ir [[1951]] m. [[TSRS]] valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. [[1941]] m. [[birželio 25]] d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti [[1941]] m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. [[Pryšmančių dvaras|Pryšmančių dvare]] įkurtame gete. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kretingos apylinkėse veikė [[Kardo rinktinė]]s partizanai. |
||
[[Vaizdas:Kretingos šventykla.JPG|thumb|left|240px|Kretingos senoji šventvietė ([[Lurdas (religija)|Lurdas]])]] |
[[Vaizdas:Kretingos šventykla.JPG|thumb|left|240px|Kretingos senoji šventvietė ([[Lurdas (religija)|Lurdas]])]] |
||
[[1946]] |
[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. [[1946]] m. sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas, vėliau jame įsikūrė kraštotyros muziejus, vienuolynas atkurtas [[1991]] m.). [[1950]]–[[1995]] m. Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė [[gyvenvietė]], nuo [[1995]] m. yra [[Kretingos rajono savivaldybė]]s centras, yra Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija. |
||
[[1993]] |
[[1993]] m. patvirtintas dabartinis [[Kretingos herbas]]. |
||
{{adm2|4}} |
{{adm2|4}} |
||
Eilutė 67: | Eilutė 67: | ||
=== Pavadinimo kilmė === |
=== Pavadinimo kilmė === |
||
[[Kazimieras Būga]] ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas |
[[Kazimieras Būga]] ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas – tai ''kret-'' šaknis ir ''-inga'' priesaga (būdinga [[kuršiai|kuršių]] žemėms). Šaknis ''kret-'' gali būti siejama su žodžiu ''kretėti'' – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę. Liaudies etimologijoje kartais pasakojama, kad ''kratyti'' mena laikus, kai nebuvo gerų kelių ir pro miestą važiuoti buvo galima tik per akmenis. |
||
Kitas lietuvių kalbininkas, [[Antanas Salys]], remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be ''g'' raidės (''Cretyn'', ''Creten'', ''Kretine'' ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo ''Kretenė'', kuri kilusi nuo asmenvardžio ''Kretas'' ar ''Kreta''. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su [[Palanga]], [[Būtingė|Būtinge]]. |
Kitas lietuvių kalbininkas, [[Antanas Salys]], remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be ''g'' raidės (''Cretyn'', ''Creten'', ''Kretine'' ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo ''Kretenė'', kuri kilusi nuo asmenvardžio ''Kretas'' ar ''Kreta''. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su [[Palanga]], [[Būtingė|Būtinge]]. |
||
Eilutė 78: | Eilutė 78: | ||
[[Vaizdas:Kretingos bažnyčios durys 1.JPG|thumb|235px|Kretingos bažnyčios durų fragmentas]] |
[[Vaizdas:Kretingos bažnyčios durys 1.JPG|thumb|235px|Kretingos bažnyčios durų fragmentas]] |
||
Kretingos miesto senoji teritorija (31,3 ha) |
Kretingos miesto senoji teritorija (31,3 ha) – archeologijos ir urbanistikos paminklas. Miesto centrinė dalis stačiakampio plano, suplanuota [[1607]] m., vykdant [[Valakų reforma|Valakų reformą]]. Žymiausi statiniai: |
||
* Vienbokštė trinavė bazilikinė [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia]], statyta [[1617]] |
* Vienbokštė trinavė bazilikinė [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia]], statyta [[1617]] m., [[1908]] m. perstatyta pagal lenkų architekto S. Odrzivolskio projektą; turi gotikos, renesanso bruožų. Bažnyčios interjere vyrauja renesanso ir baroko bruožai; ypač vertingi 3 [[sarkofagas|sarkofagai]], dvejos medinės drožinėtos durys (visi [[XVII a.]] pradžios), choro stalės su vienuolių portretais, 3 altoriai su skulptūromis, sakykla su 11 skulptūrų (visi XVII a.), paveikslų „Šventoji Šeima“ ir „Šv. Ona“ aptaisai (abu XIX a.). |
||
* Bernardinų (pranciškonų) vienuolyno pastatų ([[1610]] |
* Bernardinų (pranciškonų) vienuolyno pastatų ([[1610]] m.) ansamblis. |
||
* [[XVIII a.]] antros pusės |
* [[XVIII a.]] antros pusės – [[XX a.]] pradžios Kretingos dvaro sodyboje išliko rūmai su oranžerija ([[XIX a.]] vidurys, nuo [[1992]] m. [[Kretingos muziejus]]), t. p. kitų gyvenamųjų, gamybinių ([[XVIII a.]] pabaigos fachverkinis vandens malūnas, akmens mūro alaus darykla, statyta [[1836]] m., [[XIX a.]] antros pusės [[kalvė]], ūkinių pastatų. |
||
* Parkas, įkurtas [[XVIII a.]] |
* Parkas, įkurtas [[XVIII a.]] |
||
* Vandens malūnas, pastatytas [[1769 m.|1769]] m. |
* Vandens malūnas, pastatytas [[1769 m.|1769]] m. |
||
* Buvusio vienuolyno vandens malūnas, [[1822]] |
* Buvusio vienuolyno vandens malūnas, [[1822]] m. |
||
* [[Kretingos Senosios kapinės]]. |
* [[Kretingos Senosios kapinės]]. |
||
* Grafų Tiškevičių neogotikinė koplyčia naujosiose kapinėse, pastatyta [[1893]] |
* Grafų Tiškevičių neogotikinė koplyčia naujosiose kapinėse, pastatyta [[1893]] m., manoma, architektas [[Karlas Eduardas Strandmanas]]. |
||
* [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]], perstatyta [[1897]] |
* [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]], perstatyta [[1897]] m. |
||
* Kretingos pranciškonų gimnazijos pastatas, pastatytas [[1932]] |
* Kretingos pranciškonų gimnazijos pastatas, pastatytas [[1932]] m. |
||
* Kretingos banko pastatas, architektas [[Mykolas Songaila]], [[1938]] |
* Kretingos banko pastatas, architektas [[Mykolas Songaila]], [[1938]] m. <ref>{{VLE|XI|16||Kretinga}}</ref> |
||
* Stačiatikių Kretingos Šv. Eleuterijaus koplyčia [http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/religija/maldos_namai/sv_eleuterijaus_koplycia/ ]. |
* Stačiatikių Kretingos Šv. Eleuterijaus koplyčia [http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/religija/maldos_namai/sv_eleuterijaus_koplycia/ ]. |
||
* Paminklai: |
* Paminklai: |
||
** paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti, [[1930]] |
** paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti, [[1930]] m., skulptorius [[Robertas Antinis (1898)|Robertas Antinis]], sovietinės okupacijos metais nugriautas, [[1990]] m. atstatytas.<ref>[http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/istorinis_paveldas/paminklai/paminklas_lietuvos_nepriklausomybes_desimtmeciui_pamineti_kretingoje_laisves_paminklas/]</ref> |
||
** paminklas Jurgiui Pabrėžai, [[1993]] |
** paminklas Jurgiui Pabrėžai, [[1993]] m., skulptorius [[Algirdas Bosas]], architektas [[Saulius Manomaitis]].<ref>[http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/istorinis_paveldas/paminklai/paminklas_jurgiui_ambrozijui_pabrezai/]</ref> |
||
** paminklas [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jonui Karoliui Chodkevičiui]], [[2009]] |
** paminklas [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jonui Karoliui Chodkevičiui]], [[2009]] m., architektas [[Adomas Skiezgelas]].<ref>[http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/istorinis_paveldas/paminklai/paminklas_jonui_karoliui_chodkeviciui/] </ref> |
||
== Švietimas ir kultūra == |
== Švietimas ir kultūra == |
||
[[Vaizdas:Biblioteka 2018 m. gruodis.jpg|thumb|250px|Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka]] |
[[Vaizdas:Biblioteka 2018 m. gruodis.jpg|thumb|250px|Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka]] |
||
[[1774]] m. įsteigta 6 klasių mokykla, [[1793]] |
[[1774]] m. įsteigta 6 klasių mokykla, [[1793]] m. perkelta į [[Telšiai|Telšius]]; veikė dviklasė (faktiškai – keturklasė) parapinė mokykla, [[1836]] m. pertvarkyta į valdinę, nuo [[1864]] m. dėstomąja [[rusų kalba]], [[1910]] m. atidaryta valdinė mergaičių pradžios mokykla. [[1920]]–[[1932]] m. veikė progimnazija. [[1932]] m. atidaryta [[Kretingos pranciškonų gimnazija]], nuo [[1940]] m. valstybinė Kretingos gimnazija, nuo [[1950]] m. vidurinė mokykla, nuo [[1998]] m. vėl Kretingos pranciškonų gimnazija. |
||
;Įstaigos |
;Įstaigos |
||
Eilutė 114: | Eilutė 114: | ||
* [[Kretingos muziejus]]. |
* [[Kretingos muziejus]]. |
||
Leidžiami laikraščiai „[[Pajūrio naujienos]]“ (nuo [[1993]] |
Leidžiami laikraščiai „[[Pajūrio naujienos]]“ (nuo [[1993]] m.), [[Švyturys (Kretinga)|„Švyturys“]] (nuo [[1944]] m.). |
||
== Sportas == |
== Sportas == |
||
Eilutė 128: | Eilutė 128: | ||
=== Motobolas === |
=== Motobolas === |
||
* Motobolo klubas [[Kretingos „Milda“]] |
* Motobolo klubas [[Kretingos „Milda“]] – daugkartinis atvirojo Baltarusijos [[motobolas|motobolo]] čempionato prizininkas<ref>[http://www.motobolas.lt/ Kretingos „Mildos“ motobolo komanda] </ref> <ref>[http://motobolaskretinga.blogspot.com/p/motobolo-istorija.html Motobolo istorija Lietuvoje]</ref> (sidabro medaliai [[2009]], [[2010]] ir [[2011]] m.). Buvę komandos pavadinimai – „Švyturys“, „Žemūktechnika“, „Uotas“ ([[TSRS]] čempionatų prizininkai ir nugalėtojai). |
||
== Gyventojai == |
== Gyventojai == |
||
[[1611]] |
[[1611]] m. mieste gyveno 57 šeimos. [[1667]] m. Kretingoje didysis etmonas [[Kazimieras Jonas Sapiega]] valdė 583 valstiečių [[dūmas|dūmus]]. [[1789]] m. buvo 144 [[kiemas|kiemai]]. |
||
{{dem|kolon=8|till=22000|inc=5000|incmin=2000 |
{{dem|kolon=8|till=22000|inc=5000|incmin=2000 |
||
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |
||
Eilutė 156: | Eilutė 156: | ||
{| |
{| |
||
|valign=top| |
|valign=top| |
||
[[2011]] |
[[2011]] m. gyveno 19 010 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys]</ref> |
||
* [[Lietuviai]] |
* [[Lietuviai]] – 98,31% (18689); |
||
* [[Rusai]] |
* [[Rusai]] – 0,84% (159); |
||
* [[Ukrainiečiai]] |
* [[Ukrainiečiai]] – 0,13% (24); |
||
* [[Latviai]] |
* [[Latviai]] – 0,06% (12); |
||
* [[Baltarusiai]] |
* [[Baltarusiai]] – 0,06% (12); |
||
* [[Lenkai]] |
* [[Lenkai]] – 0,06% (12); |
||
* [[Vokiečiai]] |
* [[Vokiečiai]] – 0,05% (10); |
||
* Kiti |
* Kiti – 0,48% (92). |
||
|valign=top| |
|valign=top| |
||
[[2001]] |
[[2001]] m. gyveno 21 423 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys]</ref> |
||
* [[Lietuviai]] |
* [[Lietuviai]] – 98,3% (21058); |
||
* [[Rusai]] |
* [[Rusai]] – 0,91% (196); |
||
* [[Ukrainiečiai]] |
* [[Ukrainiečiai]] – 0,14% (30); |
||
* [[Baltarusiai]] |
* [[Baltarusiai]] – 0,1% (22); |
||
* [[Vokiečiai]] |
* [[Vokiečiai]] – 0,09% (19); |
||
* [[Latviai]] |
* [[Latviai]] – 0,06% (12); |
||
* [[Lenkai]] |
* [[Lenkai]] – 0,06% (12); |
||
* Kiti |
* Kiti – 0,35% (74). |
||
|} |
|} |
||
Eilutė 193: | Eilutė 193: | ||
== Ekonomika == |
== Ekonomika == |
||
Sovietmečiu buvo „Laisvės“ vilnonių audinių fabrikas, „Akmenos“ liaudies vartojimo gaminių įmonė, garsėjusi vaikiškais mediniais žaislais, tarybinis ūkis-technikumas. [[1990]] |
Sovietmečiu buvo „Laisvės“ vilnonių audinių fabrikas, „Akmenos“ liaudies vartojimo gaminių įmonė, garsėjusi vaikiškais mediniais žaislais, tarybinis ūkis-technikumas. [[1990]] m. [[gegužės 10]] d. netoli Kretingos pradėta išgauti [[nafta]]. |
||
Yra elektros tinklai, išplėtotas medienos apdirbimas, medžio gaminių, pašarų ir jų priedų (bendrovė „[[Kretingos grūdai]]“) gamyba, [[lapė|lapių]] ir [[audinė|audinių]] veisimas (Kretingos žvėrininkystės ūkis), žuvų apdorojimas („Ostsee Fish Kretinga“); statybų bendrovės „Edija“ ir „Ringesta“. ir kt |
Yra elektros tinklai, išplėtotas medienos apdirbimas, medžio gaminių, pašarų ir jų priedų (bendrovė „[[Kretingos grūdai]]“) gamyba, [[lapė|lapių]] ir [[audinė|audinių]] veisimas (Kretingos žvėrininkystės ūkis), žuvų apdorojimas („Ostsee Fish Kretinga“); statybų bendrovės „Edija“ ir „Ringesta“. ir kt |
11:42, 7 rugsėjo 2019 versija
- Šis straipsnis apie miestą. Apie Klaipėdos miesto rajoną skaitykite straipsnyje Kretinga (Klaipėda).
Kretinga | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kretingos miesto aikštė | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Įkūrimo data | 1252 m. (pirmą kartą paminėtas) | |||||||||||||||
Meras | Antanas Kalnius | |||||||||||||||
Gyventojų | 17 269 | |||||||||||||||
Plotas | 19,5 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 886 žm./km² | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-97001 | |||||||||||||||
Tinklalapis | www.kretinga.lt | |||||||||||||||
Vikiteka | Kretinga | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Kretingos rajono savivaldybės, kaimiškosios seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras, Kretingos miesto seniūnija. Kretinga yra 6 -tas pagal dydį miestas Žemaitijoje ir 18 -tas visoje Lietuvoje
Tai vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, urbanistikos paminklas. Yra geležinkelio stotis, paštas (LT-97001). Pietiniai miesto rajonai – Bajorai ir Penkininkai.
Geografija
Kretinga įsikūrusi Pajūrio žemumoje, per miestą iš šiaurės į pietus vingiuoja Akmena, dalijanti miestą į dvi dalis, kurias jungia 4 tiltai. Miesto centrą nuo šiaurinės dalies skiria Pastaunyko (Šv. Antano) upelis, kurį užtvenkus susiformavo tvenkiniai. Prateka Akmenos intakai Dopultis ir Jaurykla, gausu nedidelių tvenkinėlių. Didesnioji miesto dalis išsidėsčiusi rytiniame Akmenos krante. Čia yra savivaldybė, miesto aikštė, Kretingos rajono kultūros centras. Šiauriniame pakraštyje yra Tiškevičių dvaro rūmai (juose veikia Kretingos muziejus su Žiemos sodu ir parkas), rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras. Vakariniame Akmenos krante yra pramonės įmonės, eina geležinkelis Šiauliai–Klaipėda. Kretingos–Skuodo geležinkelis nuo 2009 m. nenaudojamas.
Istorija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Miesto šiauriniame pakraštyje yra Kretingos kapinynas. Kretinga (Cretyn) pirmąkart paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte, kaip svarbi kuršių gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Pagal dalybų aktą, 1253 m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas. Po Durbės mūšio 1260 m. Kretingos pilis sukilo prieš Livonijos ordiną. 1263 m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė Klaipėdos pilies komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams). Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.
Nuo XV a. žinomas Kretingos dvaras, kuris priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. Apie 1532 m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Žygimantui Senajam ir tapo karališkąja valda. 1572 m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius. Jo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius kaimo kapinėse 1602 m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuoliją. Vienuoliams bernardinams 1605–1610 m. pastatė vienuolyno rūmus, o 1610–1617 m. – mūrinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui 1609 m. sausio 23 d. suteikė Magdeburgo teisę (pavadindamas savo garbei Karolštatu – Karolstadt). 1611 m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. 1621 m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos Jono Stanislovo Sapiegos ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko Sapiegoms. Per karą su Švedija 1656 m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą. 1745 m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko Masalskiams.
1778 m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. 1795 m. Kretingą pradėjo valdyti grafas Vincentas Gavelas Potockis, kuris 1806 m. dvarą pardavė kunigaikščiui Platonui Zubovui. Iš Zubovų jį 1874 m. nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.
Prieš 1808 m. įsteigta Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia. 1831 m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. XIX a. – XX a. pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami Rusijos imperijos valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir 1831 m. sukilimo rėmėjų, vėliau – lietuvių spaudos draudimo priešininkų). 1854 ir 1908 m. Kretinga degė, 1889 m. sudegė.
XIX a. Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą – A. Kairys, M. Kėkštys. 1892 m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis Bajorai – Priekulė (Latvija), 1924–1932 m. – geležinkelis Kretinga – Kužiai. XX a. pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. 1910 m. įsteigta vilnų karšykla, 1919 m. – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis (1921 m. šios įmonės sudegė), 1921 m. – aliejinė. 1925 m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“.
1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Kretinga buvo apskrities centras. 1934–1940 m. leistas žurnalas „Pranciškonų pasaulis“. 1941 m. birželio mėn., 1947–1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti 1941 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Pryšmančių dvare įkurtame gete. Po Antrojo pasaulinio karo Kretingos apylinkėse veikė Kardo rinktinės partizanai.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1946 m. sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas, vėliau jame įsikūrė kraštotyros muziejus, vienuolynas atkurtas 1991 m.). 1950–1995 m. Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1995 m. yra Kretingos rajono savivaldybės centras, yra Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija.
1993 m. patvirtintas dabartinis Kretingos herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVI–XVII a. | Kretingos valsčiaus centras | ||
XIX a. | |||
1915–1918 m. | Kretingos apskrities centras | ||
1919–1950 m. | |||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kurmaičių apylinkės centras | Kretingos rajono centras | Klaipėdos sritis |
1953–1995 m. | |||
nuo 1995 m. | Kretingos miesto seniūnija, Kretingos seniūnijos centras | Kretingos rajono savivaldybės centras | Klaipėdos apskritis |
Pavadinimo kilmė
Kazimieras Būga ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas – tai kret- šaknis ir -inga priesaga (būdinga kuršių žemėms). Šaknis kret- gali būti siejama su žodžiu kretėti – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę. Liaudies etimologijoje kartais pasakojama, kad kratyti mena laikus, kai nebuvo gerų kelių ir pro miestą važiuoti buvo galima tik per akmenis.
Kitas lietuvių kalbininkas, Antanas Salys, remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be g raidės (Cretyn, Creten, Kretine ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo Kretenė, kuri kilusi nuo asmenvardžio Kretas ar Kreta. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su Palanga, Būtinge.
Kretingos vardo formos be g raidės rašytos tik vokiečių, o nuo XVI a. slaviškai randamos beveik vien tik formos su g raide. Tai gali būti aiškinama tuo, kad tarp į Pabaltįjį atsikėlusių vokiečių vyravo vokiečių žemaičių tarmė, kurioje XIV–XV amžiuje g ir j buvo susipainiojusios ir keisdavo viena kitą. Todėl ir Kretingos forma galėjo pavirsti Kretinje ar Kretene. Priesaga -ing- aiškiai atsirado XVI a. pabaigoje, kai susiformavo kretingiškių tarmė.
Architektūra
Kretingos miesto senoji teritorija (31,3 ha) – archeologijos ir urbanistikos paminklas. Miesto centrinė dalis stačiakampio plano, suplanuota 1607 m., vykdant Valakų reformą. Žymiausi statiniai:
- Vienbokštė trinavė bazilikinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, statyta 1617 m., 1908 m. perstatyta pagal lenkų architekto S. Odrzivolskio projektą; turi gotikos, renesanso bruožų. Bažnyčios interjere vyrauja renesanso ir baroko bruožai; ypač vertingi 3 sarkofagai, dvejos medinės drožinėtos durys (visi XVII a. pradžios), choro stalės su vienuolių portretais, 3 altoriai su skulptūromis, sakykla su 11 skulptūrų (visi XVII a.), paveikslų „Šventoji Šeima“ ir „Šv. Ona“ aptaisai (abu XIX a.).
- Bernardinų (pranciškonų) vienuolyno pastatų (1610 m.) ansamblis.
- XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios Kretingos dvaro sodyboje išliko rūmai su oranžerija (XIX a. vidurys, nuo 1992 m. Kretingos muziejus), t. p. kitų gyvenamųjų, gamybinių (XVIII a. pabaigos fachverkinis vandens malūnas, akmens mūro alaus darykla, statyta 1836 m., XIX a. antros pusės kalvė, ūkinių pastatų.
- Parkas, įkurtas XVIII a.
- Vandens malūnas, pastatytas 1769 m.
- Buvusio vienuolyno vandens malūnas, 1822 m.
- Kretingos Senosios kapinės.
- Grafų Tiškevičių neogotikinė koplyčia naujosiose kapinėse, pastatyta 1893 m., manoma, architektas Karlas Eduardas Strandmanas.
- Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia, perstatyta 1897 m.
- Kretingos pranciškonų gimnazijos pastatas, pastatytas 1932 m.
- Kretingos banko pastatas, architektas Mykolas Songaila, 1938 m. [3]
- Stačiatikių Kretingos Šv. Eleuterijaus koplyčia [4].
- Paminklai:
- paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti, 1930 m., skulptorius Robertas Antinis, sovietinės okupacijos metais nugriautas, 1990 m. atstatytas.[4]
- paminklas Jurgiui Pabrėžai, 1993 m., skulptorius Algirdas Bosas, architektas Saulius Manomaitis.[5]
- paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui, 2009 m., architektas Adomas Skiezgelas.[6]
Švietimas ir kultūra
1774 m. įsteigta 6 klasių mokykla, 1793 m. perkelta į Telšius; veikė dviklasė (faktiškai – keturklasė) parapinė mokykla, 1836 m. pertvarkyta į valdinę, nuo 1864 m. dėstomąja rusų kalba, 1910 m. atidaryta valdinė mergaičių pradžios mokykla. 1920–1932 m. veikė progimnazija. 1932 m. atidaryta Kretingos pranciškonų gimnazija, nuo 1940 m. valstybinė Kretingos gimnazija, nuo 1950 m. vidurinė mokykla, nuo 1998 m. vėl Kretingos pranciškonų gimnazija.
- Įstaigos
- Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija
- Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla
- Kretingos Simono Daukanto vidurinė mokykla
- Privati VšĮ Pranciškonų gimnazija
- Kretingos suaugusiųjų mokymo centras
- Kretingos technologijos ir verslo mokykla (Kretingsodyje)
- mokyklos-darželiai: „Pasaka“, „Žibutė“, „Ąžuoliukas“, „Buratinas“, „Žilvitis“, „Eglutė“
- vaikų ugdymo centras
- meno ir sporto mokyklos
- Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka
- Kretingos muziejus.
Leidžiami laikraščiai „Pajūrio naujienos“ (nuo 1993 m.), „Švyturys“ (nuo 1944 m.).
Sportas
Futbolas
- Kretingos F.K. „Minija“ - futbolo klubas įkurtas 2017 m.
- Kretingos „Minija“ - buvęs futbolo klubas (1962-2016).
- Kretingos „Kretingos Grūdai“ dar žinomas kaip KKT futbolo klubas, žaidžiantis Trečioje lygoje.
- FK Kretinga
- FK Minija-2 Kretinga
- FK Minija-3 Kretinga
Motobolas
- Motobolo klubas Kretingos „Milda“ – daugkartinis atvirojo Baltarusijos motobolo čempionato prizininkas[7] [8] (sidabro medaliai 2009, 2010 ir 2011 m.). Buvę komandos pavadinimai – „Švyturys“, „Žemūktechnika“, „Uotas“ (TSRS čempionatų prizininkai ir nugalėtojai).
Gyventojai
1611 m. mieste gyveno 57 šeimos. 1667 m. Kretingoje didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 583 valstiečių dūmus. 1789 m. buvo 144 kiemai.
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2018 m. | |||||||||
1833 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1906 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1966 m.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 317 | 1 616 | 3 418 | 2 000 | 2 532 | 5 300 | 9 690 | 10 700 | ||
1970 m.sur. | 1974 m.[10] | 1976 m.[11] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2006 m. | 2011 m.sur. | ||
13 091 | 14 100 | 15 100 | 16 197 | 19 516 | 21 423 | 21 421 | 19 010 | ||
2018 m. | - | - | - | - | - | - | - | ||
17 269 | - | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||
|
Tautinė sudėtis
1897 m. iš 3418 gyventojų 1203 (35,2 %) buvo žydai.
2011 m. gyveno 19 010 žmonės:[12]
|
2001 m. gyveno 21 423 žmonės:[13]
|
Transportas
Pro Kretingą eina Šiaulių–Kretingos geležinkelis, yra atšaka į Skuodą (nebeveikia).
Per Kretingą eina magistralinis kelias:
Krašto keliai:
Ekonomika
Sovietmečiu buvo „Laisvės“ vilnonių audinių fabrikas, „Akmenos“ liaudies vartojimo gaminių įmonė, garsėjusi vaikiškais mediniais žaislais, tarybinis ūkis-technikumas. 1990 m. gegužės 10 d. netoli Kretingos pradėta išgauti nafta.
Yra elektros tinklai, išplėtotas medienos apdirbimas, medžio gaminių, pašarų ir jų priedų (bendrovė „Kretingos grūdai“) gamyba, lapių ir audinių veisimas (Kretingos žvėrininkystės ūkis), žuvų apdorojimas („Ostsee Fish Kretinga“); statybų bendrovės „Edija“ ir „Ringesta“. ir kt
Nuotraukos
-
J. K. Chodkevičiaus herbas
-
Paminklas J. K. Chodkevičiui
-
J. K. Chodkevičiaus atvertos durys
-
Paminklas J. K. Chodkevičiui
-
Paminklas Jurgiui Pabrėžai priešais Kretingos bažnyčią
-
Kretingos kapinių koplyčia
-
Kretinga nuo Pelėdos kalno
-
Naujųjų Apaštalų bažnyčia
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Кретинга. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 13 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 789 psl.
- ↑ Kretinga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 16 psl.
- ↑ [1]
- ↑ [2]
- ↑ [3]
- ↑ Kretingos „Mildos“ motobolo komanda
- ↑ Motobolo istorija Lietuvoje
- ↑ Kretinga. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 208 psl.
- ↑ Kretinga. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 165 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kretinga. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 391-392
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Nuorodos
- Kretinga. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 248 psl.
- Kretingos informacinis puslapis
- Kretingos krašto enciklopedija
- Žemaičių kultūros draugijos puslapis apie Kretingą
- Kretingos žemėlapiai
- Kretingos pranciškonai
- Bernardinų vienuolynas
- Kretingos liuteronų parapija
- Krašto informacinis portalas „Kretingos.info”
|