Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°53′31.19″ š. pl. 21°14′33.96″ r. ilg. / 55.8919972°š. pl. 21.2427667°r. ilg. / 55.8919972; 21.2427667

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Kretingos baznycia isore.jpg
Vyskupija Telšių
Dekanatas Palangos
Savivaldybė Kretingos rajonas
Gyvenvietė Kretinga
Adresas Vilniaus g. 2
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1617 m.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia stovi Kretingoje. Turi gotikos ir renesanso bruožų. Tai yra seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje, pastatyta 1617 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1602 m. (Kretingsodyje) ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. 16101617 m. Žemaičių seniūno ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu.

1672 m. bažnyčia atnaujinta ir padidinta. XVIII a. veikė parapinė mokykla (1836 m. pertvarkyta į valdinę). XVIII a. pranciškonai pastatė Šv. Antano garbei skirtą altorių, kurį 1795 m. liepos 22 d. konsekravo žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius.

Bažnyčia XIX a.

19071912 m. pagal Krokuvos architekto restauratoriaus Slavomiro Odživolskio projektą bažnyčia perstatyta. Prijungtos dvi šoninės navos, išmūrytas transeptas su puošniais frontonais. Virš transepto pastatytas naujas medinis bokštas su keturiais šoniniais bokšteliais. Kunigas Antanas Bizauskas, 1912 m. įšventintas vienuoliu, atgaivino vienuolyną ir vienuolijos provinciją. Vienuoliai vadovavo gimnazijai, auklėjo jaunimą.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai, 1940 m. liepos 26 d., sovietinė valdžia uždarė vienuolyną. 1941 m. birželio 26 d. Kretingoje kilęs gaisras smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyno pastatus. 1949 m. sovietinė valdžia konfiskavo bažnyčios turtą ir apribojo jos veiklą. Klebonas Antanas Puodžiūnas (18961980) 1947 m. ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

1950 m. bažnyčia remontuota. 1982 m. klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu atstatytas per Antrąjį pasaulinį karą sugriautas bokštas, sutvarkyta šventoriaus tvora. Klebonas ir Telšių vyskupijos kancleris pasistatę liejyklą nuliedino 3 varpus ir įkėlė į bažnyčios bokštą.

Netoli bažnyčios pranciškonų iniciatyva 1933 m. įrengta Lurdo grota, restauruota 1989 m.

1989 m. į Kretingą sugrįžo pranciškonų vienuoliai, ir lapkričio 19 d. jie aukojo pirmąsias Šv. Mišias.

Kretingoje gyveno vienuolis botanikas Jurgis Pabrėža (17711849), palaidotas Kretingos Senosiose kapinėse, ant jo kapo stovi koplytėlė. Jo garbei šalia bažnyčios 1993 m. pastatytas paminklas (skulptorius Algirdas Bosas, architektas Saulius Manomaitis).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Drožinėtos durys
Šoninis fasadas
Bokštas
Kryžiaus kelio kalvarijos
Kryžius su koplytėle šventoriuje

Bažnyčia turi gotikos ir renesanso bruožų, bazilikinė, su pusapskrite koplyčia ir aukštu bokštu. Vidus 3 navų. Yra 7 barokiniai altoriai. Po bažnyčia yra didikų palaidojimų su paminklinėmis lentomis, herbais. Šventorių supa mūrinė tvora. Netoli yra senos kapinaitės, apjuostos plytų mūro tvora.

Kultūrinės vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios centrinės ir zakristijos durys puoštos drožiniais ir fundatorių herbais. Sakykla puošta skulptūromis. Netoli šv. Barboros ir šv. Pranciškaus altorių kabo fundatorių Sofijos ir Jono Karolio Chodkevičių portretai. Po centriniu altoriumi palaidoti Chodkevičių šeimos nariai bei pranciškonų vienuoliai.

Didysis altorius – reikšminga bažnyčios vertybė. Tai didžiausias medinis altorius Lietuvoje. Jis visas yra pagamintas iš medžio, nenaudojant nei akmens, nei betono. Altoriaus kompozicija – dviaukštė, 16 m aukščio ir 8 m pločio. Jame yra įkomponuota 21 skulptūra. 20042008 m. buvo atlikta didžiojo altoriaus restauracija, kuriai beveik pusę milijono litų skyrė valstybė.

Bažnyčioje stovi seniausi žinomi datuoti Lietuvoje vargonai. Pirmoji žinoma vargonų buvimo vieta – Gintališkės Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Manoma, kad jau tuomet vargonai buvo nenauji. Karaliaučiaus arba Kuršo meistrų darbo vargonai buvo suremontuoti ir perdirbti, o ant jų prospekto užrašyti 1744 metai.

Po to vargonų prospektas buvo kelis kartus perdažytas, išdekoruotas puošniu polichrominiu tapybiniu dekoru, grindžiamu liaudies tapybos motyvais. 1899 m. į šių vargonų vietą pastatyti nauji. Bažnyčiai vargonai perduoti 2001 m.

2003 m. restauruota vargonų instrumentinė dalis, 2004 m. atlikti istoriniai ir bibliografiniai tyrimai, atidengta, konservuota ir atnaujinta vargonų korpuso viršutinės dalies fasado ir abiejų pusių durelių ornamentinė polichromija. Vargonų nugarinė dalis ir šonai nuvalyti, atstatytas dažytas paviršius. Popieriniai registrų pavadinimų užrašai konservuoti ir restauruoti, metaliniai vargonų apkaustai nuvalyti ir konservuoti.

Bažnyčia garsėjanti Šv. Antano atlaidais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]