Nafta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Naftos platforma

Nafta (gr. ναφθα, turk. neft; kilmė siejama su akad. napatum 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių.

Naftos fizinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Spalva[taisyti | redaguoti kodą]

Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu, tokios spalvos būna beveik visų žemynų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.

Tankis[taisyti | redaguoti kodą]

Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:

  • lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
  • vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³),
  • sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).

Tirpumas[taisyti | redaguoti kodą]

Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir augalinės kilmės riebalus.

Liuminescencija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.

Naftos sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Nafta susideda iš įvairių komponentų:

A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.

  • Lengvoji angliavandenilių frakcija
  • Mineralinės alyvos
  • Kietieji angliavandeniliai

B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.

  • Dervos:
    • Benzolinės sudėties
    • Spirito-benzolinės sudėties
  • Asfaltenai
  • Karbonai
  • Karboidai

Naftos elementinė sudėtis:

Frakcinis distiliavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Frakcinis distiliavimas taikomas perdirbant naftą, kai iš jos norima gauti įvairių produktų:

  • Dujiniai angliavandeniliai – lengviausios naftos frakcijos, distiliuojant išgaruoja pirmiausiai. Tai daugumoje propano ir butano dujos.
  • Benzinas – gaunamas didesnėje nei 30 °C;
  • Žibalas – gaunami 30-200 °C temperatūroje;
  • Dyzelinis kuras – gaunami 150–250 °C temperatūroje;
  • Tepalai/alyvos – gaunami 250–400 °C temperatūroje;
  • Mazutas arba krosnių/katilų kuras – vakuminio distiliavimo, katalitinio krekingo likutis su pašalinta asfaltenų frakcija;
  • Bitumas (Asfaltas) – sunkiausias naftos perdirbimo likutis, normalioje temperatūroje kietėjantis;
  • Siera – pašalinis produktas, gaunamas nusierinant naftos produktus.

Naftos kilmės teorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi tai biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.

Biogeninė naftos kilmės teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutinu sluoksniu).

Nebiogeninė naftos kilmės teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Daug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.

Naftos pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Naftos industrijoje ar prekyboje nafta dažniausiai vadinama pagal išgavimo vietą. Taip pat pavadinime būna nurodyta kokio santykinio tankio ar klampumo nafta (light, heavy). Kartais pavadinimuose nurodomas sieringumas (sieros kiekis naftoje) (sweet – mažai sieros, sour – didelis sieros kiekis).

Kai kurie naftos pavadinimai:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasti naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, o bitumai statybose ir kelių tiesimui. Senovės Egipte nafta naudota mumijų balzamavime. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską. Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje.

Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibaląžalios naftos.

Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau buvo atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis. Vėliau labiau pradėta naudoti naftą. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.

Nafta Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

LGT leidimų naudoti angliavandenilių išteklius schema (2013 m.)

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie:

Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.

2012 m. Lietuvoje išgauta 102040 tonų naftos, o 2013 m. - 86070 tonų.[1]

Gavyba[taisyti | redaguoti kodą]

Naftą eksportuojančios (tamsi spava) ir importuojančios šalys (šviesi spava)

Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
Naftą buities reikmėm pradėta naudoti XIX a. pabaigoje. Iš pradžių iš jos buvo išgaunamas žibalas, o vėliau, atsiradus vidaus degimo varikliams, ji naudota benzino ir dyzelino gamybai. Gaminant naftos produktus naudojami trys perdirbimo būdai:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka