Nafta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Įvairių konsistencijų ir atspalvių naftos pavyzdžiai (iš kairės: Kaukazo, Artimųjų Rytų, Arabijos ir Prancūzijos regionų).

Nafta (gr. ναφθα, turk. neft; kilmė siejama su akad. napatum 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naftos platforma

Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasti naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, o bitumai statybose ir kelių tiesimui. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską. Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje.

Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibaląžalios naftos.

Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau buvo atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis. Vėliau labiau pradėta naudoti naftą. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.

Kainos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaitinis naftos kainų vidurkis JAV, 2003 sausis-2008 gruodis (neatsižvelgiant į infliaciją).

Nuo 1980-ųjų metų vidurio iki 2003 m. rugsėjo mėnesio vidutinė infliacijos koreguojama naftos kaina, Niujorko prekių biržoje buvo žemesnė nei 25 JAV doleriai už barelį 2008 m. sausio 2 d. buvo peržengta psichologinė 100 dolerių riba, o 2008 m. liepos 11 d. pasiektas visų laikų rekordas – 147 doleriai už barelį.[1]

Naftos kainų šuolį išprovokavo keli veiksniai: augantis naftos produktų poreikis sparčiai augančių Azijos valstybių tarpe, nepakankamai sparčiai augusi naftos gavyba pasaulyje, sukūrusi didėjantį skirtumą tarp paklausos ir pasiūlos, naftingų regionų destabilizacija, JAV Energijos departamento bei kitų organizacijų pranešimus apie JAV naftos atsargų sumažėjimą, rūpesčiai, jog gali būti pasiektas naftos gavybos maksimumas, įtampa Vidurio rytuose, bei įvairios spekuliacijos. Kainų šuoliui taip pat turėjo įtakos tokie politiniai įvykiai kaip Šiaurės Korėjos raketų bandymai, konfliktas tarp Izraelio ir Libano, įtampa tarp JAV ir Irako bei kiti trumpalaikius kainos šuolius sukėlę įvykiai.

Pasiekusi 147 dolerių už barelį rekordą, naftos kaina ėmė kristi. 2008 metų rugsėjo viduryje dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos ir mažėjančios paklausos kaina vėl sumažėjo iki 100 dolerių už barelį. Reaguodama į krentančias naftos kainas, naftą eksportuojančių valstybių susivienijimas OPEC paskelbė, jog yra pasirengęs imtis veiksmų, tam, kad sustabdytų kainų kritimą ir išlaikytų kainą 70–100 dolerių už barelį intervale, tačiau blogėjant pasaulinei ekonomikai, kaina ir toliai krito. 2008 metų lapkričio 20 d. naftos barelis kainavo kiek mažiau nei 50 dolerių. Gruodžio 17 d. OPEC paskelbė apie rekordinį naftos gavybos mažinimą 2,2 milijonais barelių per dieną, tačiau nepaisant to 2009 m. vasario 13 d. naftos barelio kaina svyravo 35 dolerių riboje, tačiau gegužę pakilo iki 55 JAV dolerių.

Manoma, kai tai buvo viena iš 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės priežasčių. Nuosmukio metu pasiūla viršijo paklausą, atsargų buvo sukaupta daugiausiai nuo 1990 m. 2011–2014 m. naftos kainos laikėsi apie 100 dolerių už barelį kainos ribose dėl arabų protestų krizės Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (Egipto revoliucija, Libijos civilinis karas, taip pat sankcijos prieš Iraną didino įtampą regione). 2014–2015 m. rinka buvo užtvindyta, dėl žymiai patobulėjusių naftingųjų skalūnų gavybos technologijų JAV. 2016 m. gale kainos pasiekė 26 dolerių ribą.[2]

Naftos fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spalva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu, tokios spalvos būna beveik visų žemynų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.

Tankis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:

  • lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
  • vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³),
  • sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).

Tirpumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir augalinės kilmės riebalus.

Liuminescencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.

Naftos sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nafta susideda iš įvairių komponentų:

A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.

  • Lengvoji angliavandenilių frakcija
  • Mineralinės alyvos
  • Kietieji angliavandeniliai

B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.

  • Dervos:
    • Benzolinės sudėties
    • Spirito-benzolinės sudėties
  • Asfaltenai
  • Karbonai
  • Karboidai

Naftos elementinė sudėtis:

Frakcinis distiliavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Frakcinis distiliavimas taikomas perdirbant naftą, kai iš jos norima gauti įvairių produktų:

  • Dujiniai angliavandeniliai – lengviausios naftos frakcijos, distiliuojant išgaruoja pirmiausiai. Tai daugumoje propano ir butano dujos.
  • Benzinas – gaunamas didesnėje nei 30 °C;
  • Žibalas – gaunami 30–200 °C temperatūroje;
  • Dyzelinis kuras – gaunami 150–250 °C temperatūroje;
  • Tepalai/alyvos – gaunami 250–400 °C temperatūroje;
  • Mazutas arba krosnių/katilų kuras – vakuuminio distiliavimo, katalitinio krekingo likutis su pašalinta asfaltenų frakcija;
  • Gudronas – sunkiausias naftos perdirbimo likutis, normalioje temperatūroje kietėjantis;
  • Siera – pašalinis produktas, gaunamas nusierinant naftos produktus.

Naftos kilmės teorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi, biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.

Biogeninė naftos kilmės teorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutiniu sluoksniu).

Nebiogeninė naftos kilmės teorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.

Naftos pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naftos industrijoje ar prekyboje nafta dažniausiai vadinama pagal išgavimo vietą. Taip pat pavadinime būna nurodyta kokio santykinio tankio ar klampumo nafta (light, heavy). Kartais pavadinimuose nurodomas sieringumas (sieros kiekis naftoje) (sweet – mažai sieros, sour – didelis sieros kiekis).

Kai kurie naftos pavadinimai (WTI ir Brent dažniausiai cituojami žiniasklaidoje):

Gavyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naftą eksportuojančios (tamsi spalva) ir importuojančios šalys (šviesi spalva)

Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
Naftą buities reikmėm pradėta naudoti XIX a. pabaigoje. Iš pradžių iš jos buvo išgaunamas žibalas, o vėliau, atsiradus vidaus degimo varikliams, ji naudota benzino ir dyzelino gamybai. Gaminant naftos produktus naudojami trys perdirbimo būdai:

Daugiausia naftos per dieną išgaunančios šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lentelėje nurodytas 2017 m. trisdešimtyje šalių išgautos naftos kiekis bareliais per dieną[3]:

Naftos išgavimas bareliais per dieną:
1 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 15 566 000
2 Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija 12 090 000
3 Rusijos vėliava Rusija 11 200 000
4 Kanados vėliava Kanada 4 987 000
5 Kinijos vėliava Kinija 4 779 000
6 Irano vėliava Iranas 4 669 000
7 Irako vėliava Irakas 4 462 000
8 Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai 3 721 000
9 Brazilijos vėliava Brazilija 3 363 000
10 Kuveito vėliava Kuveitas 2 928 000
11 Meksikos vėliava Meksika 2 260 000
12 Venesuelos vėliava Venesuela 2 174 000
13 Kataro vėliava Kataras 2 068 000
14 Nigerijos vėliava Nigerija 2 037 000
15 Norvegijos vėliava Norvegija 1 979 000
16 Kazachstano vėliava Kazachstanas 1 880 000
17 Angolos vėliava Angola 1 707 000
18 Alžyro vėliava Alžyras 1 641 000
19 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 1 047 000
20 Indijos vėliava Indija 1 003 000
21 Omano vėliava Omanas 980 000
22 Indonezijos vėliava Indonezija 913 000
23 Kolumbijos vėliava Kolumbija 875 000
24 Libijos vėliava Libija 852 000
25 Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas 799 000
26 Malaizijos vėliava Malaizija 723 000
27 Argentinos vėliava Argentina 674 000
28 Egipto vėliava Egiptas 653 000
29 Ekvadoro vėliava Ekvadoras 531 000
30 Tailando vėliava Tailandas 501 000
- Iš viso -

Palyginimui, o 2016 m. Lietuvoje buvo išgaunama 2 000 barelių naftos į dieną[4].

Pasauliniai naftos rezervai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naftos rezervai pagal valstybes (bareliais)
1 Venesuelos vėliava Venesuela 296 500 000 000
2 Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija 264 600 000 000
3 Kanados vėliava Kanada 175 200 000 000
4 Irano vėliava Iranas 150 600 000 000
5 Irako vėliava Irakas 143 500 000 000
6 Meksikos vėliava Meksika 139 020 000 000
7 Kuveito vėliava Kuveitas 104 000 000 000
8 Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai 97 800 000 000
9 Rusijos vėliava Rusija 74 200 000 000
10 Libijos vėliava Libija 47 000 000 000
11 Nigerijos vėliava Nigerija 37 200 000 000
12 Kazachstano vėliava Kazachstanas 30 000 000 000
13 Kataro vėliava Kataras 25 410 000 000
14 Kinijos vėliava Kinija 20 350 000 000
15 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 19 120 000 000
16 Brazilijos vėliava Brazilija 14 240 000 000
17 Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas 14 000 000 000
18 Angolos vėliava Angola 13 500 000 000
19 Alžyro vėliava Alžyras 12 200 000 000
20 Sudano vėliava Sudanas 6 800 000 000
21 Norvegijos vėliava Norvegija 6 680 000 000
22 Ekvadoro vėliava Ekvadoras 6 542 000 000
23 Indijos vėliava Indija 5 800 000 000
24 Omano vėliava Omanas 5 500 000 000
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga 5 453 000 000
25 Ganos vėliava Gana 5 000 000 000
26 Vietnamo vėliava Vietnamas 4 700 000 000
27 Egipto vėliava Egiptas 4 300 000 000
28 Indonezijos vėliava Indonezija 4 050 000 000
29 Gabono vėliava Gabonas 3 700 000 000
30 Australijos vėliava Australija 1 100 000 000
31 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 3 000 000 000
32 Jemeno vėliava Jemenas 3 000 000 000
33 Malaizijos vėliava Malaizija 2 900 000 000
34 Sirijos vėliava Sirija 2 500 000 000
35 Argentinos vėliava Argentina 2 386 000 000
36 Kolumbijos vėliava Kolumbija 1 900 000 000
37 Kongo Respublikos vėliava Kongo Respublika 1 600 000 000
38 Čado vėliava Čadas 1 500 000 000
39 Brunėjaus vėliava Brunėjus 1 100 000 000
40 Pusiaujo Gvinėjos vėliava Pusiaujo Gvinėja 1 100 000 000
41 Danijos vėliava Danija 1 060 000 000
42 Trinidado ir Tobago vėliava Trinidadas ir Tobagas 728 300 000
43 Rumunijos vėliava Rumunija 600 000 000
44 Turkmėnijos vėliava Turkmėnija 600 000 000
45 Uzbekijos vėliava Uzbekija 594 000 000
46 Rytų Timoro vėliava Rytų Timoras 553 800 000
47 Peru vėliava Peru 470 800 000
48 Bolivijos vėliava Bolivija 465 000 000
49 Pakistano vėliava Pakistanas 436 200 000
50 Tailando vėliava Tailandas 430 000 000
51 Tuniso vėliava Tunisas 425 000 000
52 Italijos vėliava Italija 423 700 000
53 Ukrainos vėliava Ukraina 395 000 000
54 Vokietijos vėliava Vokietija 276 000 000
55 Turkijos vėliava Turkija 262 200 000
56 Dramblio Kaulo Kranto vėliava Dramblio Kaulo Krantas 250 000 000
57 Kamerūno vėliava Kamerūnas 200 000 000
58 Albanijos vėliava Albanija 199 100 000
59 Baltarusijos vėliava Baltarusija 198 000 000
60 Kongo DR vėliava Kongo Demokratinė Respublika 180 000 000
61 Kubos vėliava Kuba 178 900 000
62 Papua Naujosios Gvinėjos vėliava Papua Naujoji Gvinėja 170 000 000
63 Filipinų vėliava Filipinai 168 000 000
64 Čilės vėliava Čilė 150 000 000
65 Ispanijos vėliava Ispanija 150 000 000
66 Bahreino vėliava Bahreinas 124 600 000
67 Prancūzijos vėliava Prancūzija 101 200 000
68 Mauritanijos vėliava Mauritanija 100 000 000
69 Nyderlandų vėliava Nyderlandai 100 000 000
70 Maroko vėliava Marokas 100 000 000
71 Lenkijos vėliava Lenkija 96 380 000
72 Austrijos vėliava Austrija 89 000 000
73 Gvatemalos vėliava Gvatemala 83 070 000
74 Surinamo vėliava Surinamas 79 600 000
75 Serbijos vėliava Serbija 77 500 000
76 Kroatijos vėliava Kroatija 73 350 000
77 Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 60 000 000
78 Mianmaro vėliava Mianmaras 50 000 000
79 Japonijos vėliava Japonija 44 120 000
80 Kirgizijos vėliava Kirgizija 40 000 000
81 Gruzijos vėliava Gruzija 35 000 000
82 Bangladešo vėliava Bangladešas 28 000 000
83 Vengrijos vėliava Vengrija 26 570 000
84 Bulgarijos vėliava Bulgarija 15 000 000
85 Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika 15 000 000
86 Čekijos vėliava Čekija 15 000 000
87 Lietuvos vėliava Lietuva 12 000 000
88 Tadžikijos vėliava Tadžikija 12 000 000
89 Graikijos vėliava Graikija 10 000 000
90 Slovakijos vėliava Slovakija 9 000 000
91 Benino vėliava Beninas 8 000 000
92 Belizo vėliava Belizas 6 700 000
93 Taivano vėliava Taivanas 2 800 000
94 Izraelio vėliava Izraelis 1 940 000
95 Barbadoso vėliava Barbadosas 1 790 000
96 Jordanijos vėliava Jordanija 1 000 000
97 Etiopijos vėliava Etiopija 430 000
- Iš viso 1 392 461 050 000

Nafta Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie:

Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.

2012 m. Lietuvoje išgauta 102 040 tonų naftos, o 2013 m. – 86 070 tonų.[5]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „TIMELINE: Half a century of oil price volatility“. Reuters. 11-20-2008. Nuoroda tikrinta 2018-03-02. 
  2. „Price of Oil (WTI)“. businessinsider.com. Nuoroda tikrinta 2018-03-02. 
  3. msn.com / The oil kings of the world are not who you might think, by Daniel Coughlin, 2018 May
  4. cia.gov / FIELD LISTING :: CRUDE OIL – PRODUCTION. This entry is the total amount of crude oil produced, in barrels per day (bbl/day).
  5. „Senka Lietuvos naftos telkiniai“. vz.lt. 2014-01-20. Suarchyvuotas originalas 2018-01-06. Nuoroda tikrinta 2018-02-12. 

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka