Būtingė
| Būtingė | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1970 m. | ||
  Būtingė |
||
| Koordinatės | 56°03′58″š. pl. 21°06′32″r. ilg. / 56.066°š. pl. 21.109°r. ilg.Koordinatės: 56°03′58″š. pl. 21°06′32″r. ilg. / 56.066°š. pl. 21.109°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Palangos savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šventosios seniūnija | |
 Vikiteka |
BūtingėVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Budendingshof, rus. Будендиксгоф, latv. Būtingciems | |
Būtingė – gyvenvietė pačioje Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, prie sienos su Latvija.[2] Išsidėsčiusi į šiaurę nuo Šventosios. Čia pastatytas Būtingės naftos terminalas. Į rytus nuo Šventosios gyvenvietės, prie kelio A13 Klaipėda–Liepoja stovi Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1824 m.).
Prie bažnyčios įkurta poilsiavietė „Miškas visiems“, miške yra įrengtas takas „Mažiems ir dideliems“ (2 km į šiaurę nuo gyvenvietės).
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vardas gyvenvietei suteiktas nuo jos įkūrėjų Kuršo dvarininkų Buddendick pavardės. Būtingės pavadinimas kilęs iš dvaro Butendiekshof ar Budendiekshof pavadinimo (vok. Hof – dvaras), nors iš priesagos -ng- galima spėti, kad esąs kuršiškas vietovardis, tik vėliau įgavęs vokiškas lytis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovė ilgą laiką buvo Livonijos, Kuršo dalis. 1507 m. prie trakto Karaliaučius-Ryga, ties perkėla per Šventosios upę (tuometinė Lietuvos-Livonijos siena) įkurtas Būtingės dvaras. Tuomet gyventojai daugiausia vertėsi žemdirbyste ir gintaro apdirbimu. XVII a. pabaigoje Būtingės dvaras tapo valstybiniu, suklestėjo, o pati gyvenvietė nustelbė net Šventąją. Dabar Būtingės dvare yra įsikūręs restoranas „Birutės uostas“.
Lietuvai Būtingė atiteko 1921 m. vykstant teritorijos mainams su Latvija. Gyvenvietėje iki dabar gyvena latvių tautybės žmonių. XX a. 2-ojoje pusėje Būtingė prijungta prie Palangos miesto, nors nedidelė dalis kaimo vis dar liko Kretingos rajone, kol galiausiai XXI a. pradžioje kaimavietė panaikinta.
1999 m. liepos 22 d. gyvenvietėje atidarytas Būtingės naftos terminalas, sujungtas naftotiekiu su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. 2001 m. kovo 6 d. terminale įvykus avarijai į jūrą išsiliejo 0,3 t,[3] tų pačių metų lapkričio 23 d. – 59 t naftos.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1819–1915 m. | ? | Gruobinios apskritis | Kuršo gubernija |
| 1915–1919 m. | ? | Kuršo sritis, Oberostas | |
| 1919–1921 m. | ? | ? | Latvija |
| 1921–1950 m. | Darbėnų valsčius | Kretingos apskritis | |
| 1950?–1970 m. | Šventosios apylinkė | Kretingos rajonas | |
| 1970–1995 m. | – | Palangos miestas | |
| nuo 1995 m. | Šventosios seniūnija | Palangos miesto savivaldybė | Klaipėdos apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1959 m.sur. | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 207 | 17 | 24 | 10 | 3 | ||
| ||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas“ (Map). – Ryga. pp. // 114. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ „Į Baltijos jūrą išsiliejo 300 kilogramų naftos“ 2001 m. kovo 7 d., „BNS“
- ↑ „Apylinkės teisme. Už Būtingės avariją – piniginė bauda?“ Algis Matulis, 2003 m. spalio 9 d., „Vakarų ekspresas“
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Būtingės parapija Archyvuota kopija 2010-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- Būtingė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 290 psl.