Kretingos valsčius

55°53′š. pl. 21°15′r. ilg. / 55.89°š. pl. 21.25°r. ilg. / 55.89; 21.25

Kretingos valsčius
Laikotarpis: 1566 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kretinga

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	1566–1761 m.

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Telšių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Kretingos apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1950)

Kretingos valsčius (rus. Кретингенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kretinga.

Istorija

Valsčius minimas 1566–1769 m. Kretingos dvaro inventoriuose, o nuo 1771 m. jis vadinamas Kretingos grafyste. 1861 m. panaikinus baudžiavą buvo įvesta valstiečių luominė savivalda – valsčiai. Kretingos valsčius priskirtas Kauno gubernijai,^[1] jo branduoliu tapo dvarui priklausę kaimai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1566 m.	861 valakas			Kretingos vaitystė, Kurmaičių vaitystė, Paminijės vaitystė
1572 m.				Kretingos vaitystė, Kurmaičių vaitystė, Paminijės vaitystė
1769 m.				Kretingos vaitystė, Kurmaičių vaitystė, Rubulių vaitystė
1870 m.			10 094 žemės rėžiai	4 seniūnijos
1877 m.		3748	334 kiemai ^[2]	4 seniūnijos	36
1923 m. (išsamiau)	237	9861	2209		49 gyvenvietės ^[3]
1932 m.	184	6851		8 seniūnijos ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	234			9 apylinkės ^[5]

Vadovai

Vincas Jurgutis, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Vaitystė, 1570 m.	Vaitystė, 1769 m.	Seniūnija, 1870 m.	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Ankštakiai	-	-	Ankštakių seniūnija	Ankštakių seniūnija	-
Būbeliai	-	-	-	-	Būbelių apylinkė
Daktarai	-	-	Daktarų seniūnija	-	-
Jokūbavas	-	-	-	Jokubavo seniūnija	Jokūbavo apylinkė
Klibiai	-	-	-	Klibių seniūnija	Klibių apylinkė
Kretinga	Kretingos vaitystė	Kretingos vaitystė	Kretingos seniūnija	-	-
Kurmaičiai	Kurmaičių vaitystė	Kurmaičių vaitystė	Kurmaičių seniūnija	Kurmaičių seniūnija	Kurmaičių apylinkė
Kveciai	-	-	-	Kvecių seniūnija	Kvecių apylinkė
Laumalės	-	-	-	Laumalių seniūnija	Laumalių apylinkė
Paminijė	Paminijės vaitystė	-	-	-	-
Rubuliai	-	Rubulių vaitystė	-	Rubulių seniūnija	Rubulių apylinkė
Rūdaičiai	-	-	-	-	Rūdaičių apylinkė
Ruginiai	-	-	-	Ruginių seniūnija	Ruginių apylinkė
Iš viso:	3 vaitystės	3 vaitystės	4 seniūnijos	8 seniūnijos	9 apylinkės

Gyvenvietės

1566 m.: Ankštakiai, Asteikiai, Dopšaičiai, Genčaičiai, Klibiai, Kretinga, Kurmaičiai, Kveciai, Pryšmančiai, Rubuliai, Šašaičiai, Tūbausiai, Žadeikiai
1572 m.: Ankštakiai, Asteikiai, Dopšaičiai, Genčaičiai, Kiauleikiai, Klibiai, Kretinga, Kurmaičiai, Kveciai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Šašaičiai, Tūbausiai, Žadeikiai
1611 m.: Ankštakiai, Asteikiai, Daktarai, Genčai, Karolštatas, Kiauleikiai, Klibiai, Kretinga, Kurmaičiai, Kveciai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Šašaičiai, Traidžiai, Tūbausiai, Žadeikiai
1769 m.: Ankštakiai, Asteikiai, Aukštkalviai, Bliūdsukiai, Daktarai, Dupulčiai, Genčai, Karolštatas, Kiauleikiai, Klibiai, Kretinga, Kukoriškiai, Kurmaičiai, Kveciai, Padegaliai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Ruginiai, Šašaičiai, Traidžiai, Tūbausiai, Voveriai, Žadeikiai
1870 m.: Ankštakiai, Asteikiai, Aukštkalviai, Bliūdsukiai, Daktarai, Darataičiai, Dupulčiai, Genčai, Giriškiai, Grykšiai, Kiauleikiai, Klibiai, Kretinga, Kretingos miestelis, Kukoriškiai, Kurmaičiai, Kveciai, Miežečiai, Padvariai, Pajuodupiai, Petreikiai, Pipirai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Ruginiai, Ruginių Medsėdžiai, Slučkai, Songailai, Šašaičiai, Tinteliai, Traidžiai, Tūbausiai, Voveraičiai, Žadeikiai, Žygai
1923 m.: Ankštakiai, Aukštkalviai, Bliūdsakiai, Bubeliai, Būdviečiai, Daktarai, Dimitravas, Dupulčiai, Genčai, Genčų Medsėdžiai, Grykšiai, Jazdai, Jokūbavas, Kiauleikiai, Klibiai, Kluonaliai, Kretinga, Kretingsodis, Kukoriškiai, Kumponai, Kurmaičiai, Kveciai, Laumalės, Miniuvka, Mišučiai, Padvariai, Pajuodupiai, Petreikiai, Petrikaičiai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Ruginiai, Senkai, Slučkai, Stončiai, Songailai, Šašaičiai, Tinteliai, Traidžiai, Tūbausiai, Voveraičiai, Žadeikiai, Žygai

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 9861 žmonės:

Lietuviai - 89,15% (8791);
Žydai - 9,17% (904);
Vokiečiai - 1,06% (105);
Kiti - 0,62% (61).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1897	Ruginiai	Stasys Jurgutis, karininkas	19??
1915	Bajorėliai	Petras Daugintis, kunigas jėzuitas	1998
1920	Būbeliai	Juozas Aleksandravičius (1920), filologas, pedagogas
1937	Laumalės	Arminas Lipšys, išeivijos veikėjas	2006
1945	Petrikaičiai	Bronislovas Mačernis, sunkiaatletis	1993
1948	Valėnai	Povilas Ivinskis, zoologas
1941	Ruginiai	Valentinas Kiauleikis, mokslininkas

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 114
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 597 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 601 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 59–60

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 114

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 597 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 601 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 59–60

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]