Kretingos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°53′š. pl. 21°15′r. ilg. / 55.89°š. pl. 21.25°r. ilg. / 55.89; 21.25

Kretingos valsčius
Laikotarpis: 15661950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kretinga
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija 1566–1761 m.
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Telšių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kretingos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Kretingos apskritis (1944–1950)

Kretingos valsčius (rus. Кретингенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kretinga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas 15661769 m. Kretingos dvaro inventoriuose, o nuo 1771 m. jis vadinamas Kretingos grafyste. 1861 m. panaikinus baudžiavą buvo įvesta valstiečių luominė savivalda – valsčiai. Kretingos valsčius priskirtas Kauno gubernijai,[1] jo branduoliu tapo dvarui priklausę kaimai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1566 m. 861 valakas Kretingos vaitystė, Kurmaičių vaitystė, Paminijės vaitystė
1572 m. Kretingos vaitystė, Kurmaičių vaitystė, Paminijės vaitystė
1769 m. Kretingos vaitystė, Kurmaičių vaitystė, Rubulių vaitystė
1870 m. 10 094 žemės rėžiai 4 seniūnijos
1877 m. 3748 334 kiemai [2] 4 seniūnijos 36
1923 m.[3] 237 9861 2209
1932 m. 184 6851 8 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
234 9 apylinkės [5]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Vaitystė, 1570 m. Vaitystė, 1769 m. Seniūnija, 1870 m. Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Ankštakiai - - Ankštakių seniūnija Ankštakių seniūnija -
Būbeliai - - - - Būbelių apylinkė
Daktarai - - Daktarų seniūnija - -
Jokūbavas - - - Jokubavo seniūnija Jokūbavo apylinkė
Klibiai - - - Klibių seniūnija Klibių apylinkė
Kretinga Kretingos vaitystė Kretingos vaitystė Kretingos seniūnija - -
Kurmaičiai Kurmaičių vaitystė Kurmaičių vaitystė Kurmaičių seniūnija Kurmaičių seniūnija Kurmaičių apylinkė
Kveciai - - - Kvecių seniūnija Kvecių apylinkė
Laumalės - - - Laumalių seniūnija Laumalių apylinkė
Paminijė Paminijės vaitystė - - - -
Rubuliai - Rubulių vaitystė - Rubulių seniūnija Rubulių apylinkė
Rūdaičiai - - - - Rūdaičių apylinkė
Ruginiai - - - Ruginių seniūnija Ruginių apylinkė
Iš viso: 3 vaitystės 3 vaitystės 4 seniūnijos 8 seniūnijos 9 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 9861 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1897 Ruginiai Stasys Jurgutis, karininkas 19??
1915 Bajorėliai Petras Daugintis, kunigas jėzuitas 1998
1920 Būbeliai Juozas Aleksandravičius (1920), filologas, pedagogas
1937 Laumalės Arminas Lipšys, išeivijos veikėjas 2006
1945 Petrikaičiai Bronislovas Mačernis, sunkiaatletis 1993
1948 Valėnai Povilas Ivinskis, zoologas
1941 Ruginiai Valentinas Kiauleikis, mokslininkas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 597 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 601 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 59–60