Kardo rinktinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kardo rinktinė – Lietuvos Laisvės ArmijosLietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Žemaičių apygardos partizanų junginys, nuo 1945 m. lapkričio 15 d. iki 1953 m. pr. veikęs Kretingos apskrities (dabartinių Kretingos, Klaipėdos, Plungės ir Skuodo rajonų bei Palangos miesto savivaldybių) teritorijoje.

Pasipriešinimo Kretingos krašte pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai užgniaužus lietuvių tautos pastangas atkurti savo valstybę, šalyje ėmė steigtis organizacijos, kurios užsibrėžė politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vilniuje buvo įsteigta Lietuvos laisvės armiją (LLA), kuri siekė atgauti Nepriklausomybę ne tik politinėmis ir diplomatinėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis priemonėmis. Į Kretingą organizuoti vietinį skyrių buvo atvykęs LLA steigėjas, buvęs Pranciškonų gimnazijos auklėtinis Kazys Veverskis su bendražygiu Adolfu Eidimtu.[1]. 1942 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo įkurta LLA Šiaulių apygardos Kretingos apylinkės rinktinė.[2] 1943 m. gegužę apylinkės štabo viršininku paskirtas leitenantas Jurgis Ožeraitis,[3], o seretoriumi – Kazys Žekelis. Jiems talkino atsargos kapitonas Zigmas Jurevičius.[4]

Į Žemaitiją veržiantis Raudonajai armijai, pradėta ruoštis partizaniniam karui. Gestapo išretintą LLA Šiaulių apygardos Kretingos apskrities (apylinkės) rinktinę atkurti ir jai vadovauti 1944 m. liepos mėn. buvo pavesta apskrities viršininkui, kapitonui Pranui Šopagai. LLA apskrities štabo viršininku buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Sakalauskas,[5], žvalgybos skyriaus viršininku – Sergejus Semsys-Vaza,[6] o Jurgis Ožeraitis-Ūsas pervestas į štabo ryšininkus. Pulkininkui leitenantui Sakalauskui išvykus, štabui vadovauti ėmėsi kapitonas Pranas Šopaga. Rugpjūčio mėn. į Noihofo (netoli Karaliaučiaus) karo žvalgybos mokyklą mokytis partizaninio karo paslapčių iš Kretingos buvo išsiųsta 13 LLA narių.

Artėjant sovietų armijai, siekiant geriau koordinuoti Vanagų būrių veiklą naujos okupacijos sąlygomis, LLA Kretingos apskrities rinktinės štabas buvo decentralizuotas. Kretingos organizacinio sektoriaus štabo kontrolėje liko apskrities šiaurinėje dalyje suformuoti LLA Vanagų būriai, kurių dauguma buvo sutelkta Plokštinės miške prie Platelių. Pietinėje apskrities dalyje veikusiems LLA Gargždų, Kulių, Endriejavo ir Veiviržėnų būriams vadovauti 1944 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudarytas Maumedžio organizacinio sektoriaus štabas, kurio viršininku paskirtas Alfonsas Paregis-Bružas. 1944 m. spalio mėn. pradžioje rinktinei priklausė apie 200 veikiančiojo sektoriaus narių.

1944 m. spalio 5 d. Raudonajai armijai ties Kuršėnais pralaužus Vermachto gynybą ir iki spalio vidurio užėmus visą Kretingos apskritį, LLA Kretingos apskrities rinktinė buvo išblaškyta. Kapitonas P. Šopaga, Maumedžio organizacinio sektoriaus štabo viršininkas A. Paregis ir apie 20 vyrų pasitraukė su vokiečiais, o štabo ryšininkas J. Ožeraitis apsigyveno uošvio ūkyje Senkuose. Kretingoje likę štabo nariai prarado ryšį su LLA apygardos vadovybe.

Spalio–lapkričio mėn. apskrityje ėmė kurtis kartais labai dideli, tačiau dažniausiai padriki partizanų būriai, kuriuos sudarė daugiausia Lietuvos laisvės armijos organizacijos kovotojai, Tėvynės apsaugos rinktinės kariai, įvairių pogrindžio organizacijų nariai ir nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją besislapstantys šaukiamojo amžiaus vyrai. Dauguma pirmųjų partizanų 2–3 asmenų grupelėmis būrėsi arčiau savo tėviškių ar tiesiog tėvų sodybose, slėpdamiesi jose įrengtose slėptuvėse (kai kuriuose iš tų bunkerių galėjo išsitekti iki 25 vyrų), o mažesnė dalis slapstėsi pavieniui.

Partizaniniam karui apskrityje organizuoti 1944 m. spalio-lapkričio mėn. į Raudonosios armijos užnugarį buvo permestos 3 grupės Noihofo karo žvalgybos mokyklą baigusių LLA narių: netoli Plungės parašiutais nusileido Kazys Telšinskas-Arūnas ir Alfredas Tiškus-Krukelis, netoli Klaipėdos per fronto liniją buvo perkelti Jonas Juozas Gubista-Šalna ir Jonas Žutautas-Ramūnas, o Platelių apylinkės miškuose nusileido Jonas Dūda-Štuka, kretingiškis Adolfas Kubilius-Vaišvila, Algirdas Šertvytis-Šurkus ir LLA Kretingos apskrities rinktinės štabo narys S. Semsys-Vaza. 1944 m. pab. žuvus vyriausiam LLA vadui Kaziui Veverskiui, sovietų saugumas sunaikino daug LLA vietinių štabų ir vadų, likvidavo Vyriausiosios vadovybės štabą.

Nuo 1945 m. pradžios LLA Kretingos rinktinės likučiams vadovavo Salantų gimnazijos mokytojas Antanas Stalmokas, kurį vasario 2122 d. aplankė LLA atstovas Adolfas Kubilius. Po susitikimo A. Stalmokas-Baltrūnas suformavo naują rinktinės štabą, kurio nariais tapo Jonas Juozas Gubista-Šalna, Pranas Kundrotas, Jonas Sadauskas, Kazys Telšinskas-Arūnas, Antanas Žutautas. Partizanų junginis pasivadino LLA Šiaulių apygardos 4-ąja Lapės rinktine. Jos vadu buvo paskirtas buvęs LLA Kretingos apylinkės štabo viršininkas ltn. J. Ožeraitis-Mažeika. Rinktinės branduolį sudarė rytinėje ir pietinėje apskrities dalyje veikę Maumedžio kuopos Gargždų, Kulių, Veiviržėnų ir Endriejavo Vanagų būriai. Kovo pradžioje rinktinę papildė Platelių, o nuo vasaros iki rudens jai priklausė Plungės būrys. Šiaurinėje ir vakarinėje apskrities dalyje būręsi partizanai dėl aktyvios sovietų saugumo ir karo žvalgybos veiklos liko be ryšio su Lapės rinktinės vadovybe. Jie tapo pavaldūs Kretingos-Darbėnų-Mosėdžio apylinkėse veikusiai Klevo kuopai, kuriai vadovavo Kazys Kontrimas).

Sovietų saugumui išretinus Lapės rinktinės gretas, nuo 1945 m. vasaros Klevo kuopa buvo vienintelis LLA karinis junginys, veikęs apskrityje. Ryšius su LLA Žemaičių apygardos vadovybe nuo 1945 m. spalio mėn. pabaigos kuopa palaikė per Alkos rinktinės štabą, todėl buvo laikoma šios rinktinės kariniu daliniu. Kuopos branduolys buvo įsikūręs Vaineikių miške.

Klevo kuopos vadui Kaziui Kontrimui ir legaliai Kretingoje gyvenusiam karininkui Jurgiui Ožeraičiui Žemaičių legiono vadovybė 1945 m. rudenį pavedė organizuoti visoje Kretingos apskrityje veikiančius partizanų būrius vienijančią rinktinę. Steigiamasis ginkluotos pogrindinės organizacijos susirinkimas įvyko 1945 m. lapkričio 15 d. Vaineikių miške netoli Grūšlaukės, o karinis junginys buvo pavadintas Kardo rinktine.[7] Tiesa, LLA Žemaičių legiono vado majoro Jono Semaškos-Liepos 1945 m. lapkričio 24 d. įsakyme Nr. 4 ji vadinama Kardų rinktine.[8] Todėl kai kurie rezistencijos istorijos tyrinėtojai teigia, kad iš pradžių rinktinė buvusi pavadinta Kardų, o tik vėliau – Kardo vardu. Tačiau išlikę rinktinės vado įsakymai, publikuoti leidinyje „Laisvės kovų archyvas“ (1993 m., t. 7) liudija, kad Kardų rinkine partizanų junginys buvo vadinamas trumpą laikotarpį – nuo 1946 m. gegužės 19 d. iki lapkričio 6 d., o likusį laiką – Kardo rinktine.

Rinktinės struktūra ir veikimo teritorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kardo rinktinės vado Kazio Kontrimo-Kontauto Antano 1945 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1 ir Žemaičių legiono vado J. Semaškos 1945 m. lapkričio 24 d. įsakymu apibrėžta Kardo (Kardų) rinktinės veikimo teritorija apėmė Kretingos apskrities valsčius. Pagal juos buvo suburta 12-ka kuopų (būrių). Visos kuopos partizanų dokumentuose konspiracijos sumetimais iš pradžių vadintos augalų vardais, o nuo 1946 m. rudens – kuopų pirmųjų vadų slapyvardžiais.

1. Širvydo (Klevo)[9] kuopa Kretingos valsčius,

2. Narimanto (Pušies) kuopa, Palangos valsčius,

3. Skirmanto (Skroblo) kuopa, Skuodo valsčius,

4. Vizbuto (Drebulės) kuopa, Darbėnų valsčius,

5. Tautvaišos (Maumedžio) kuopa, Mosėdžio valsčius,

6. Tauragio (Slyvos) kuopa, Salantų valsčius,

7. Žygimanto (Paparčio) kuopa, Platelių valsčius,

8. Buganto (Kadugio) kuopa, Kartenos valsčius,

9. Vygimanto (Gluosnio) kuopa, Gargždų valsčius,

10. Daugvaišos kuopa, Kulių valsčius,

11. Kaributo kuopa, Endriejavo valsčius,

12. Nameikos kuopa, Veiviržėnų valsčius.

1946 m. sausio 30 d. rinktinės vado įsakymu į Kardo rinktinės veikimo sferą pateko Klaipėdos apskritis ir Klaipėdos miestas, kuriame buvo steigiamas partizanų būrys Laivas, vėliau pasivadinęs Vydūno kuopa. Rinktinei buvo pavaldus YlakiųMosėdžio valsčiuose veikęs J. Šleiderio-Bunzos būrys. 19451948 m. geriausiai organizuotos ir operaciniu atžvilgiu aktyviausios rinktinėje buvo Platelių, Mosėdžio ir Skuodo kuopos.

Rinktinės štabas veikė Vaineikių miškų masyve, plytinčiame tarp Grūšlaukės, Kūlupėnų ir Vaineikių kaimų. Štabą iš pradžių saugojo Klevo kuopa, vadovaujama Kazio Kontrimo-Montės. Nuo 1946 m. lapkričio mėn. štabo apsauga rūpinosi Vizbuto (Darbėnų) kuopa.

Nuo 1945 m. rudens iki 1946 m. rudens Kardo rinktinė buvo suskirstyta į 2 batalionus, kuriuos sudarė 12 kuopų, suskirstytų į būrius ir skyrius. Nuo 1946 m. rudens partizanų rinktinė buvo skirstoma į kuopas, būrius ir skyrius. 1948 m. birželio mėn. visi rinktinės partizanai – veikiančiojo ir organizacinio sektoriaus nariai, buvo suskirstyti į rajonus, iš kurių kiekvienam priklausė po 2–3 ginkluotų kovotojų kuopas.

1947 m. pavasario pradžioje Kardo rinktinėje buvo apie 120 ginkluotų kovotojų (veikiančio sektoriaus narių). Vizbuto (Darbėnų) kuopa telkė mažiausiai 10, Žygimanto (Platelių) – 16, Tautvaišo (Mosėdžio) – 30, Skirmanto (Skuodo) – 17, Tauragio (Salantų) – 6, Narimanto (Palangos) – 9, Kadugio (Kartenos) – 7, Daugvaišos (Kulių) – 15, Vygimanto (Gargždų) – 4, Nameikos (Veiviržėnų) – 16 partizanų. 1948 m. buvo atkurta Kaributo (Endriejavo) kuopa, kurios branduolys nuo 1946 m. priklausė Vygimanto kuopai.

Persekiojami sovietų saugumo pasienyje veikę rinktinės partizanų būriai pasitraukdavo į Latvijos Kuršo miškus, kuriuose dažniausiai žiemodavo.

Žymesnės rinktinės akcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. gegužės 25 d. J. Tyciaus vadovaujamas 120 partizanų būrys puolė ir užėmė Endriejavo miestelį, nukovė 2 milicininkus ir 1 paėmė į nelaisvę, išvadavo 2 sulaikytus žmones, sunaikino SSRS vadovų portretus ir vykdomojo komiteto dokumentus. Per puolimą18 stribų perėjo pas partizanus, nes iš anksto buvo susitarę dalyvauti užimant miestelį. Belaisviui pavykus pabėgti ir pranešti apie užpuolimą, partizanus atakavo NKVD kariuomenė, bet jie sėkmingai sugebėjo pasitraukti į mišką.

1946 m. gegužės 26 d. K. Kontrimo-Tėvo partizanų būrys Tūbausiuose susirėmė su Kretingos valsčiaus enkavedistais ir milicininkais. Per susišaudymą nukauti MVD Kretingos vls. poskyrio viršininko pavaduotojas jaun. ltn. I. Belkinas ir milicijos operatyvinis įgaliotinis A. Minčenkovas.[10]

1946 m. rugpjūčio 17 d. pasaloje prie Latvelių K. Kontrimo-Tėvo vadovaujami 6 partizanai nukovė iš Grūšlaukės į Darbėnus grįžtančius stribus Vaclovą Ronkaitį, Antaną Markauską, Joną Piekų ir Kazį Račinską. Per susišaudymą žuvo stribus vežęs valstietis Juozapas Jonkus.[11]

1946 m. rugsėjo 3 d. pasaloje prie Žemytės (į pietus nuo Lenkimų) nukauti 5 ir sužeisti 6 ginkluoti sovietų aktyvistai, renkantys duokles valstybei.

1948 m. balandžio 3 d. Žibininkų miške nukauti Palangos valsčiaus milicijos viršininkas P. Jasinskas ir milicininkas K. Narbutas. Per susišaudymą žuvo kartu vykę 3 civiliai asmenys.[12]

1948 m. birželio 8 d. partizanų būrys užėmė Veiviržėnų miestelį, nukovė 4, sužeidė 3, paėmė į nelaisvę 1 stribą. Partizanai Veiviržėnuose iškėlė Trispalvę ir sunaikino okupacinės valdžios įstaigas.

1948 m. rugpjūčio 14 d. Barzdžių Medsėdžiuose (Salantų vls.) ryšininko sodyboje apsupti partizanai per kautynes su MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviais nukovė MGB Salantų vls. poskyrio stribą Stasį Preibį.[13]

1950 m. birželio 19 d. Ruginiuose (Kretingos vls.) per kautynes su MGB Kretingos vls. poskyrio stribais partizanai nukovė stribų būrio vado pavaduotoją S. Kostiuką.[14]

Kardo rinktinės sunaikinimas. Paskutinieji rinktinės partizanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padedamas stribų, MVD-MGB vidaus kariuomenės kareivių, į partizanų ir jų rėmėjų gretas infiltruotų agentų ir informatorių, MGB Kretingos apskrities skyrius 1950 m. sunaikino paskutinius Širvydo (Kretingos) ir Buganto (Kartenos) kuopos kovotojus, o talkinant MGB pasienio kariuomenės 23-ąjai pasienio rinktinei – Narimanto (Palangos) kuopą, iki 1949 m. buvusią viena vienu pajėgiausiu ir veikliausiu Kardo rinktinės dalinių.

1951 m. birželį rinktinėje buvo likę apie 40 ginkluotų kovotojų, veikusių daugiausia Kretingos ir Skuodo rajonų teritorijoje (Vaineikių-Grūšlaukės ir Peldinės miškų masyvuose). Jiems vadovauti ėmėsi rinktinės įkūrėjas Kazimieras Kontrimas-Tėvas – labiausiai saugumiečių ieškomas partizanas, už kurio išdavimą buvo pažadėta 10000 červoncų premija.

Salantų rajone veikę Tauragio (Salantų) ir Žygimanto (Platelių) kuopų kovotojai 1951 m. jau buvo pavaldūs Šatrijos rinktinės štabui.

1953 m. pr. LLKS Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas Kardo rinktinę oficialiai panaikino, o jos likučius – S. Jonausko-Simono vadovaujamą Vizbuto kuopą prijungė prie Šatrijos rinktinės.

Nuo 1953 m. kovo SSRS MVD pasienio kariuomenės 23-ioji pasienio rinktinės vadovybė buvo įpareigota užkirsti kelią paskutiniųjų Kretingos krašto partizanų bandymams pasitraukti į Vakarus per Šventosios žvejybinių motorlaivių stotį arba Klaipėdos uostą. LSSR MGB ir MVD ginkluotos pajėgos Vizbuto kuopą sunaikino 1953 m. balandžio 6 d., apsupusios ją Vaineikių-Kūlupėnų miškų masyve.

Paskutinieji kovos lauke per susišaudymą su MVD vidaus apsaugos būrio kareiviais 1953 m. birželio 12 d. Šaučikiuose netoli Salantų žuvo Kazimieras Drąsutis-Paliūnas ir Antanas Razmus.[15]

Vienintelis gyvas liko partizanas Pranas Končius-Adomas, nuo 1956 m. slaptęsis Prano Drungilo namuose Didžiųjų Žalimų kaime ir žuvęs 1965 m. liepos 6 d. apsuptas KGB Kretingos skyriaus saugumiečių ir milicininkų. Jis laikomas paskutiniuoju su ginklu rankose žuvusiu Kardo rinktinės ir Žemaičių apygardos partizanu.[16]

Rinktinės vadai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lapės-Kardo (Kardų) rinktinei vadovavo:

Vardas ir pavardė Slapyvardžiai Nuo Iki Pastabos
Jurgis Ožeraitis Ūsas, A. Mažeika 1945 m. vasaris 1946 m. kovo 25 d. Faktiškai nuo 1945 m. lapkričio vidurio iki tų metų pabaigos rinktinės vado pareigas ėjo vado pavaduotojas Kazimieras Kontrimas-Kontautas Antanas.
Jurgis Ožeraitis suimtas ir kalintas, mirė 1947-08-05 Buchta Vanino lageryje (Rusija)
Kazimieras Kontrimas Kontautas Antanas, Tėvas, Montė 1946 m. kovo pabaiga 1946 m. gegužė Atleistas iš pareigų pačiam prašant
Juozas Kėkštas (Kiekšė) Drulys Juozas, Kaupas, Kanapis, Kanalas 1946 m. gegužė 1948 m. gegužės 6 d. Žuvo Vaiteliuose (Gargždų vls., Kretingos apskr.), patekęs į MGB Kartenos valsčiaus poskyrio saugumiečių ir stribų pasalą
Juozas Jucys Antanaitis Ričardas 1948 m. gegužė 1949 m. liepa Suimtas Lenkijoje, pasienyje, bandant patekti į Vakarus ir užmegzti kontaktus su išeivijos lietuvių rezistencinėmis organizacijomis, perduotas sovietų saugumui, parvežtas į MGB Kartenos valsčiaus poskyrį, iš kurio pabėgo
Kazimieras Kontrimas Tėvas, Montė 1949 m. liepa 1949 m. rugpjūtis Vado pareigas ėjo laikinai, iki Žemaičių apygardos vadui paskiriant naują rinktinės vadą
Juozas Paulauskas Bočius, Dalius 1949 m. rugpjūtis (?) 1950 m. birželio 3 d. Žuvo per susišaudymą patekęs į MGB Darbėnų poskyrio stribų ir MGB vidaus kariuomenės kareivių pasalą Ganyklėlių miške šalia Nausėdų (Kretingos raj.)
Juozas Jucys Jasaitis, Margis 1950 m. birželis-liepa 1950 m. spalis 1950-10-15 mūšyje su MBG vidaus kariuomenės kareiviais Margių miške netoli Mikoliškių (Kretingos raj.) buvo sunkiai sužeistas ir po kelių dienų mirė
Juozapas Katkus Anužis Jonas, Mikifora (Nikiforas) 1950 m. spalio vidurys 1950 m. spalio 28 d. Žuvo Vaineikių miške (Kretingos raj.) per kautynes su MGB vidaus kariuomenės kareiviais ir Kretingos rajono stribų kuopa
Antanas Jonauskas Genys 1950 m. spalio pabaiga 1951 m. lapkričio 23 d. Nusišovė apsuptas Klaipėdos srities valdybos II skyriaus III poskyrio saugumiečių ir kareivių Anužiuose (Kretingos raj.) partizanų rėmėjo Prano Narkaus daržinėje įrengtame bunkeryje
Kazimieras Kontrimas Tėvas, Montė 1951 m. lapkričio pabaiga 1952 m. spalio 30 d. Žuvo per susišaudymą su MGB Salantų rajono poskyrio stribais ir kareiviais, patekęs į pasalą jį išdavusio ryšininko sodyboje Smeltėje (Kretingos raj.)
Stasys Jonauskas Simonas 1952 m. spalio pabaiga 1953 m. balandžio 6 d. Paskutinysis Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas ir Vizbuto kuopos, 1953 m. pradžioje prijungtos prie Šatrijos rinktinės, vadas. Žuvo su kitais kuopos partizanais per kautynes su MVD vidaus kariuomenės kareiviais Vaineikių-Kūlupėnų miškuose

Žuvę rinktinės partizanai[17][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A

B

C

D

E

  • Adomas Einikis, Salantų apylinkių partizanas, žuvo apie 1951 m.
  • Juozas Einikis (g. 1908 m.), pogrindinės organizacijos narys, suimtas 1945 m. rugpjūčio 24 d., sušaudytas 1946 m. kovo 22 d.

F

G

H

  • Hansas–Haris, iš sovietų nelaisvės pabėgęs vokiečių kareivis, Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo 1947 m. kovo 17 d. prie Veitų miško. Vardas įamžintas Daukšių ir Mosėdžio paminkluose žuvusiems partizanams atminti.

J

K

L

M

N

  • Antanas Narmontas–Barzda (g. 1911 m.), Tauragio (Salantų) kuopos Inkaro būrio partizanas, nukankintas 1948 m. vasario mėn. MGB Kretingos apskrities skyriuje.
  • Augustinas Narmontas, Slyvos-Tauragio (Salantų) kuopos partizanas.
  • Juozas Narmontas–Paulius (g. 1929 m.), Širvydo kuopos narys, 1948 m. kovo 28 d. per susirėmimą su MGB kareiviais ir Kretingos stribais, Tūbausiuose sunkiai sužeistas, mirė 1948 m. birželio mėn. Kazimiero Markaus sodyboje. Vardas įamžintas Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams atminti.

O

P

R

S

Š

T

U

  • Leonas Urbonas, Salantų apylinkės partizanas.

V

Z

Ž

Rinktinės partizanų nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai ir literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas Kojelis. Lietuvos laisvės armija. Tarp kitų antinacinės rezistencijos prisiminimų. – Proe Deo et Patria
  2. Dalia Kuodytė. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 7
  3. Kęstutis K. Girnius. Partizanų kovos Lietuvoje. – Čikaga, 1988. – P. 208
  4. Hitleriniai parašiutininkai. Archyviniai dokumentai. 8 rinkinys. Parengė Boleslovas Baranauskas. – Vilnius: Mintis, 1966. – P. 24
  5. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys – 1966. – Nr. 81. – P. 3
  6. LYA. – F. K-1, ap. 58, b. P-15551, BPR. – L. 8-2
  7. LLA ŽA Kardo rinktinės vado Kontauto 1945 11 15 įsakymas Nr. 1. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 7-8
  8. LYA. – F. K-40, ap. 1, b. 14. – L. 12
  9. Skliausteliuose pateiktas kuopos pavadinimas nuo 1945 m. pab. iki 1946 m. rudens
  10. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. Sud. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 30
  11. Hitleriniai parašiutininkai. Archyviniai dokumentai. 8 rinkinys. Sud. Boleslovas Baranauskas. – Vilnius: Mintis, 1966. – P. 88
  12. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. Sud. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 30
  13. Vilius Baltinas. Kas tu, s/o „Žaibe“? – Mažoji Lietuva – 1990 m. rugsėjo 12 d. – P. 7
  14. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. Sud. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 31
  15. Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. Atlasas. – Vilnius: Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centras, 2010. – P. 231
  16. Vilius Baltinas. Žmogaus medžioklė, kuri tęsėsi... 20 metų. – Mažoji Lietuva – 1990 m. spalio 10 d. – P. 4; Romualdas Beniušis. 1965 metų šūvių Didžiųjų Žalimų kaime paslaptys. – Vakarų ekspresas (priedas: Vakarų Lietuva) – 2015 m. liepos 15 d.
  17. Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Kretinga-Klaipėda: Eglė. – 2016. – P. 107–158
  • LTSR MGB 2-N valdybos 1947 m. gegužės mėn. pažyma apie Kardo rinktinę. – Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 199. – L. 14–16
  • Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7