Kiemas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Valstiečių kiemas. XIX a. Vasilijaus Timo paveikslas
Dzūkų sodybos kiemas. Zervynos

Kiemas – aikštelė sodyboje, pilyje arba rūmuose, aplink kurią išstatomi pastatai. Paprastai kiemas būna netaisyklingo stačiakampio plano. Pagal savo paskirtį gali būti keletas kiemų: reprezentacinis (švarusis, gerasis) kiemas tvarkingesnis, apsodintas augalais, gali būti papuoštas baseinais, fontanais, statulomis, alpinariumais, arkadomis, galerijomis, jo danga grįsta akmenimis, apsėta žole, su įrengtais takais; ūkinis kiemas skirtas buitinėms reikmėms, ten gali būti laikomi gyvuliai, ūkio padargai, atliekami ūkio darbai; vidinis, uždaras kiemas, aptvertas tvora, gyvatvore, skirtas poilsiui.

XVIII a.XIX a. pr. Lietuvos valstiečių sodybose būdavo 1–3 įvairios paskirties, ploto kiemai. Prie gerojo kiemo (atšlaimo) stovėdavo gyvenamasis namas, svirnas, darželis, vaismedžių sodas, prie ūkinio kiemo – tvartas, kiaulidė, dažnai kūdra, prie kluonienos arba žardienos – kluonas, daržinė, žardas. Pastarasis kiemas naudotas javų, linų apdirbimui, čia buvo įrengiami bandodaržiai veršeliams, kumeliukams ganytis. Kiemai vieni nuo kitų būdavo atskirti tvoromis, varteliais, lipynėmis, medžių ar krūmų guotais. Aukštaitijoje, ypač gatviniuose rėžiniuose kaimuose, kiemai būdavo nedideli, vienas šalia kito, o Žemaitijoje kiemus skirdavo nemaži atstumai (tarp gerojo ir ūkinio 10–20 m, tarp ūkinio ir kluonienos 25–60 m).

Kaimo tipo gyvenvietėse gerasis kiemas su gėlynu dažniausiai būna tarp gyvenamojo namo ir gatvės (atviras), ūkinis – tarp gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kiemas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006