Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°53′27″š. pl. 21°14′39″r. ilg. / 55.8907°š. pl. 21.2443°r. ilg. / 55.8907; 21.2443

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka
Biblioteka 2018 m. gruodis.jpg
Įkurta 1935 m.
Vieta J. K. Chodkevičiaus g. 1b, Kretinga
Interneto svetainė http://www.kretvb.lt

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka – pagrindinė viešoji biblioteka Kretingos rajono savivaldybėje. Pavadinta Žemaitijos vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu. Tai savivaldybės informacijos, švietimo ir kultūros centras, teikiantis įvairių rūšių žinias ir informaciją.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viešosios bibliotekos istorija prasideda nuo 1935 m., kai Kretingoje įkurtas centrinis knygynas, atlikęs bibliotekos funkcijas. Jis veikė Kęstučio g. 25 name. Tose pačiose patalpose buvo ir muziejus. Pagal 1936 m. Vyriausybės išleistą bibliotekų įstatymą, Kretingoje nutarta įsteigti IV eilės viešąją biblioteką,[1] pavaldžią Švietimo ministerijai. 1938 m. biblioteka iškelta iš muziejaus pastato į Vytauto g. 4 namą, dabartinį teismo pastatą. Bibliotekai vadovavo knygininkė Bronislava Karbauskaitė. Buvo patvirtintos bibliotekos taisyklės: reikėjo mokėti 25 centų mėnesinį skaitytojo mokestį, knygos į namus buvo išduodamos tik su 10 litų užstatu, už kiekvieną pavėluotą dieną buvo imami delspiningiai – 10 centų, o du mėnesius negrąžinus leidinio užstatas konfiskuojamas. Skaitykla buvo galima naudotis be užstato. Bibliotekos fondai siekė apie 3000 egzempliorių spaudinių, turėjo abėcėlinį katalogą, knygos buvo sustatytos pagal formatą, vykdoma skaitytojų registracija.

1941 m. prasidėjus II pasauliniam karui Kretingos viešoji biblioteka, kaip ir muziejus, buvo niokojama ir naikinama. Po karo, nuo 1945 m. Švietimo liaudies komitetui vadovaujant, Lietuvoje atkuriama valstybinių viešųjų bibliotekų tinklo struktūra, identiška kitų sovietinių respublikų bibliotekoms. Šių įstaigų pavadinimas pakeistas į Valstybines masines bibliotekas. 1946 m. atsikūrusiai Kretingos valstybinei masinei bibliotekai skirtos patalpos Rotušės aikštėje 5, antrajame aukšte. Fondams komplektuoti buvo skiriamas vietinis kreditas. 1950 m. statistiniai duomenys rodo, jog fonduose buvo 4413 egz. spaudinių, 737 skaitytojai, 3 darbuotojai.

1957 m. pabaigoje biblioteka perkelta į Vilniaus g. 3 (dabartinė „Špitolė“). 1959 m. tapo rajonine biblioteka. Sparčiai išaugo bibliotekos fondai – 1959 m. duomenimis, biblioteka jau turėjo 12058 egzempliorius spaudinių. Kretingos gyventojams knygos buvo išduodamos į namus be užstato, o retesniais bei vertingais informaciniais leidiniais naudotis buvo galima skaitykloje. Pradėti organizuoti pirmieji renginiai bei spaudinių parodos. Nuo 1959 m. Kretingos rajoninė masinė biblioteka tapo rajono bibliotekų metodiniu centru. 19591976 m. bibliotekos statistiniai rodikliai sparčiai augo, praplėstos bibliotekos patalpos tame pačiame pastate (plotas 242 m²), dirbo šeši bibliotekininkai. Bibliotekos vedėja paskirta Lilijana Marija Šerpytienė.

1977 m. įvykdyta rajono masinių bibliotekų centralizacija, centrinė tapo Kretingos rajono centrine biblioteka. Kretingos rajone sukurta centralizuota bibliotekų sistema, kuriai vadovavo rajono centrinė biblioteka – ji tapo bibliotekų metodiniu centru. Plečiantis bibliotekos funkcijoms, pradėjo trūkti patalpų, todėl 1977 m. administracija ir metodikos skyrius perkelti į Vilniaus g. 2 (dabar Kretingos pranciškonų vienuolynas). 1985 m. skaitytojų aptarnavimo skyrius iškeltas į Vytauto g. 54. Nuo 1991 m. rajono centrinė biblioteka palaipsniui pradėjo kraustytis į pastatą Vilniaus g. 8 (buvęs LKP rajono komitetas), o 1992 m. pabaigoje čia jau buvo įsikūrę visi bibliotekos skyriai. 1996 m. tapo Kretingos rajono savivaldybės viešąja biblioteka, 1997 m. – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešąja biblioteka. Po 2017 m. biblioteka įsikūrė naujame pastate J. K. Chodkevičiaus g. 1b.

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bronė Karbauskaitė-Sakalauskienė – Kretingos viešosios bibliotekos vedėja, 1935 m.
  • Stasė Mikniūtė-Kiaunienė – Kretingos viešosios bibliotekos vedėja, 1957 m.
  • Lilijana Šerpytienė – Kretingos rajoninės bibliotekos vedėja, 1965 m.
  • Kęstutis Rudys – Kretingos rajono centrinės bibliotekos direktorius, 1977 m.
  • Birutė Pupinienė – Kretingos rajono centrinės bibliotekos direktorė, 1982 m.
  • Aldona Kerpytė – Kretingos rajono viešosios bibliotekos direktorė, 1988 m.
  • Nuo 2009 m. lapkričio 26 d. Birutė Karčauskienė.

Skyriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo
  • Vartotojų aptarnavimo:
    • sektoriai: bibliografijos-informacijos, vaikų literatūros, skaitmeninės informacijos
    • bibliotekos abonementas
    • skaityklos: periodikos, informacijos, užsienio literatūros, interneto ir fonoteka.

Be to, bibliotekoje veikia LietuvosPrancūzijos asociacijos Kretingos skyrius.

Filialai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. gegužę buvo 19 bibliotekos filialų:[2]

Nuotrauka Filialas Adresas Seniūnija Istorija Fondai
Baublių filialas Mokyklos g. 21, Baubliai Žalgirio seniūnija Įkurta 1949 m. kaip skaitykla, 1956 m. tapusi biblioteka. 19571959 m. įsteigtos dvi kilnojamosios bibliotekėlės (Žutautų kaime ir Mikoliškių girininkijoje). Biblioteka buvo kilnojama iš vienų patalpų į kitas: 1962 m. Baubliuose pastačius kultūros namus, biblioteka buvo perkelta į juose esančias patalpas, 1975 m. – į 18 butų namą, kuriame jai įsikurti buvo skirti 3 kambariai, 1984 m. – į buvusio kolūkio pirmininko M. Navajausko namą, 2002 m. – į suremontuotas buvusio Baublių vaikų darželio patalpas, kur veikia iki šiol. 2016 m. atliktas patalpų remontas.[3] 7700 egz.
Budrių filialas Sodžiaus g. 15, Budriai Žalgirio seniūnija XX a. viduryje veikė klubas-skaitykla, 1952 m. įsteigta biblioteka. Budrių biblioteka buvo kilnojama iš vienų patalpų į kitas: 19561959 m. veikė kaimo klebonijos patalpose, 1959 m. pastačius kaimo kultūros namus, biblioteka perkelta į jai skirtas patalpas kultūros namuose, 1980 m. įkurdinta tuometinės Budrių aštuonmetės mokyklos pastate jai skirtose patalpose. Uždarius mokyklą, šiame pastate biblioteka veikė iki 2017 m., kai jai buvo skirtos naujos dviejų kambarių patalpos Sodžiaus g. 15 name, kur taip pat yra įsikūręs ir Kretingos rajono kultūros centro Budrių skyrius.[4] 5800 egz.
Darbėnų filialas Laukžemės g. 1, Darbėnai Darbėnų seniūnija Įkurta 1937 m. Remiantis vietinių gyventojų prisiminimais, ji buvo Skuodo gatvėje stovėjusiame dviejų aukštų privačiame name. Karo metais pastatas ir fondai sudegė. Po karo biblioteka įsikūrė Laukžemės gatvėje, E. Petrauskienei priklausančiame name. Savininkams sugrąžinus prarastą turtą – patalpas, kuriose veikė biblioteka, – knygų fondas perkeltas į Turgaus aikštėje buvusius kultūros namus, kuriuose biblioteka veikė iki 1966 m. – tais metais biblioteka įsikūrė Skuodo gatvėje, iš pradžių privačiame name, vėliau Darbėnų apylinkės pastate. Apylinkės patalpose veikė iki 1979 m., kai buvo perkelta į Darbėnų bažnyčios špitolės pastatą. 1994 m. biblioteka persikėlė į naujai pastatyto Darbėnų kultūros centro patalpas. 1997 m. bibliotekai skirtos patalpos Darbėnų vaikų darželyje, Laukžemės g. 6, o 2017 m. patalpas grąžinus vaikų darželiui, biblioteka iškelta į kitoje gatvės pusėje esantį pastatą Laukžemės g. 1.[5] 9400 egz.
Erlėnų filialas Beržų g. 1, Erlėnai Imbarės seniūnija 1948 m. įkurta skaitykla, 1961 m. tapusi biblioteka. 19481963 m. ji veikė Erlėnų gyventojų namuose, 1963 m. filialas drauge su Erlėnų kultūros namais perkeltas į naujai pastatytą kolūkio kontorą, 1975 m. – į Erlėnų kultūros namų antrame aukšte įrengtas patalpas. Nuo 1989 m. biblioteka veikia vaikų darželio patalpose, 2015 m. ji renovuota. Tame pačiame pastate taip pat veikia ir Erlėnų bendruomenės centras bei medicinos punktas.[6] 5400 egz.
Grūšlaukės filialas Darbėnų g. 21, Grūšlaukė Darbėnų seniūnija 1950 m. įsteigtas klubas-skaitykla, 1957 m. tapęs biblioteka. Iš pradžių veikė privačiame M. Kontrimaitės name, 1966 m. perkelta į Grūšlaukės centre pastatytą Grūšlaukės apylinkės tarybos pastatą, kur veikia iki šiol. 2006 m. pastatas kapitaliai remontuotas, biblioteka perkelta į antrąjį aukštą.[7] 6100 egz.
Jokūbavo filialas Žalioji g. 3, Jokūbavas Žalgirio seniūnija Įkurta 1959 m. kaip biblioteka-skaitykla. Ji įsikūrė šalia prezidento A. Stulginskio dvaro gyvenamojo pastato, dviejų akmeninių tvartų ir sandėlio kieme stovėjusiame name – pulverke. 1984 m. įsikūrė privačiame bibliotekininkės L. Paulauskienės name, 1994 m. kartu su Jokūbavo kaimo bendruomenės centru ir kultūros centru perkelta į buvusio Jokūbavo vaikų darželio „Dobiliukas“ patalpų antrąjį aukštą, 1997 m. – į pirmąjį aukštą. 2005 m. patalpos suremontuotos.[8] 10300 egz.
Juodupėnų filialas Mokyklos g. 2, Juodupėnai Imbarės seniūnija Įkurta 1951 m. privačiame K. Sereckio name. 1959 m. biblioteka perkelta į kolūkio administracinį pastatą (ten buvo kolūkio kontora, medicinos punktas, kultūros namai), 1989 m. – į Juodupėnų mokyklos pastato antrąjį aukštą, kur veikia iki šiol. 2012 m. pastatas renovuotas.[9]
Kalniškių filialas Alanto g. 4, Kalniškiai Kartenos seniūnija Apie 1950 m. atidarytas klubas-skaitykla, 1954 m. tapęs biblioteka. Per savo gyvavimo laikotarpį biblioteka patalpas keitė 7 kartus. 2000 m. biblioteka perkelta į kultūros namų pastate skirtas patalpas.[10]
Kartenos filialas Mokyklos g. 16, Kartena Kartenos seniūnija Įsteigta 1941 m. nepatenkinamos būklės pastate. 1945 m. bibliotekai skirtos patalpos kultūros namuose, 1950 m. ji veikė Kartenos valsčiaus ir Kartenos mokyklos patalpose. 1970 m. biblioteka įkurdinta Kartenos seniūnijos pastate, 1983 m. – daugiabučio pirmame aukšte Kretingos g. 3. 2014 m. perkelta į renovuoto buvusios Kartenos mokyklos patalpas.[11] 7600 egz.
Kūlupėnų filialas Mokyklos g. 9, Kūlupėnai Kūlupėnų seniūnija Įkurta 1949 m. kaip klubas-skaitykla gyventojos B. Sendrauskienės privataus namo patalpose, kurių vienoje buvo kambarys knygoms saugoti, kitoje – erdvi skaitykla. 1953 m. vietoje klubo-skaityklos įkurta biblioteka. Tuoj po įsikūrimo, 1953 m. biblioteka perkelta į Kūlupėnų geležinkelio stoties pastato patalpas. 1960 m. biblioteka turėjo dvi kilnojamąsias bibliotekėles (Kūlupėnų ir Pipirų kaimuose). 1961 m. biblioteka perkelta į kultūros namų pastato antrojo aukšto patalpas. 1974 m. persikėlė į Kūlupėnų apylinkės Tarybos vykdomojo komiteto pastato pirmą aukštą, kur dabar įsikūrusi Kūlupėnų seniūnija. 1985 m. biblioteka įsikūrė daugiabučiame name, 1992 m. buvo perkelta į erdvias buvusio Kūlupėnų tarybinio ūkio lopšelio-darželio patalpas, kurios 20072008 m. buvo renovuotos.[12] 10200 egz.
Kurmaičių filialas Darželio g. 1, Kurmaičiai Kretingos seniūnija Įkurta 1951 m. kaip klubas-skaitykla, 1956 m. tapęs biblioteka. 1971 m. perkelta į labai mažas patalpas, 1974 m. perkelta į dviejų kambarių patalpas kultūros centro pastate. 1998 m. pastatas sudegė, dalis knygų išsaugota, o biblioteka laikinai tapo mobilia – gyventojams knygos buvo nešamos į namus. 2000 m. bibliotekai laikinai įsikurti buvo skirtos nešildomos patalpos AB „Varūpė“ pastate, 2001 m. ji perkelta į buvusios kaimo parapijos 3 kambarių patalpas kaimo centre, 2008 m. įsikėlė į patalpas, skirtas renovuotoje Kurmaičių pradinėje mokykloje.[13] 6000 egz.
Laivių filialas Platelių g. 26, Laiviai Imbarės seniūnija Biblioteka įkurta 1954 m. Tuzų kaime. 1988 m. biblioteka perkelta į Laivius, kolūkio kontoros pastate bibliotekai skirta vieno kambario patalpa. 1989 m. biblioteka perkelta į naujai pastatytų kultūros namų pastatą, į jai skirtas patalpas.[14]
Laukžemės filialas Saulėtekio g. 1, Laukžemė Darbėnų seniūnija 1945 m. įkurtas klubas-skaitykla, 1950 m. tapęs biblioteka. 1996 m. biblioteka perkelta į Laukžemės pagrindinės mokyklos patalpas, sujungiant su mokyklos biblioteka.[15]
Raguviškiai, Žalgirio seniūnija.JPG Raguviškių filialas Raguvos g. 1, Raguviškiai Žalgirio seniūnija 1946 m. įsteigtas klubas-skaitykla, jis veikė labai mažose, vieno kambario nešildomose patalpose. 1955 m. tose pačiose patalpose įsteigta biblioteka, kuri veikė kartu su klubu-skaitykla. 1956 m. biblioteka perkelta į K. Paukščio namą ir įsikūrė pirmame aukšte. 1958 m. pradėtos organizuoti kilnojamosios bibliotekėlės, 1960 m. jų veikė trys. 1960 m. biblioteka perkelta į naujas patalpas, 1964 m. ji iš Raguviškių perkelta į Rubulių kaimą, kur veikė iki 1971 m., kai veikla perkelta atgal į Raguviškius. Biblioteką sugrąžinus į Raguviškius, ji įkurdinta pastato dviejuose kambariuose antrame aukšte. 1992 m. biblioteka perkelta į pastatą, kuriame ji veikia iki dabar. Tame pačiame pastate veikia kultūros centras ir įsikūrusi Žalgirio seniūnijos administracija. 20042006 m. biblioteka renovuota.[16] 6000 egz.
Rūdaičių filialas Ežero g. 3, Rūdaičiai Kretingos seniūnija Įsteigta 1954 m. viename mažame kambaryje P. Vitkaus name. Po kelerių metų biblioteka persikėlė į K. Drungilo namus, vėliau – S. Baltuonio. Po to biblioteka trumpam persikėlė į senųjų kultūros namų patalpas, tačiau neilgam. Apie 1963 m. Rūdaičių mokyklai išsikėlus į kitas patalpas, biblioteka įsikūrė buvusio mokyklos pastato antrajame aukšte. Šiame pastate buvo ir Rūdaičių apylinkė, veterinarinė vaistinė. 1992 m. privatizavus pastatą, biblioteka perkelta į buvusio Rūdaičių vaikų darželio patalpas, bet 1993 m. vėl iškelta į buvusios Rūdaičių apylinkės pastatą, kur veikė ir kultūros centras. 2005 m. bibliotekai skirtos patalpos buvusiame vaikų darželyje, 2013 m. jos renovuotos.[17]
Salantų seniūnija. Imbarės seniūnija.JPG Salantų miesto filialas M. Valančiaus g. 5, Salantai Salantų miesto seniūnija Įkurta 1941 m., atkurta 1944 m. Bibliotekos fondas nebuvo gausus, todėl jis buvo patalpintas vedėjo A. Girskio namuose. 19571960 m. biblioteka perkelta į kultūros namų pastatą.[18] 22400 egz.
Senosios Įpilties filialas K. Skroblio g. 1, Lendimai Darbėnų seniūnija Įkurta 1956 m., 1959 m. ji perkelta į kitas patalpas. 1963 m. pradėjo veikti kilnojamosios bibliotekėlės, kurios aptarnavo Kiaupiškių pradinę ir Piliakalnio aštuonmetę mokyklas. 1998 m. biblioteka perkelta į Piliakalnio pagrindinės mokyklos pastatą, 1999 m. prijungtas Piliakalnio pagrindinės mokyklos bibliotekos fondas, mokyklos biblioteka panaikinta.[19] 7800 egz.
Šukės filialas Liepų g. 5, Šukė Darbėnų seniūnija Biblioteka įsteigta 1954 m. Kašučių kaime. Kašučių kolūkio centru tapus Šukės gyvenvietei, 1976 m. biblioteka perkelta į Šukę. Ji veikia buvusio Šukės vaikų darželio patalpose. 2005 m. atliktas kapitalinis remontas, įrengtas atskiras įėjimas, pastate veikia ir kultūros centras bei medicinos punktas.[20]
Vydmantų filialas Atžalyno g. 4, Vydmantai Vydmantų seniūnija Įkurta 1950 m. kaip klubas-skaitykla J. Janonio vardo kolūkio kontoros pastate. Vėliau tapo biblioteka, kuri buvo perkelta du kartus. 2003 m. biblioteka įkurdinta buvusios Vydmantų pradinės mokyklos patalpose. Tose pačiose patalpose taip pat veikia bendruomenės kultūros centras.[21]

Uždaryti filialai:

Nuotrauka Filialas Adresas Seniūnija Istorija
Imbarės filialas Imbarė Imbarės seniūnija Veikė 19612017? m.
Kalnalio filialas Kalnalis Imbarės seniūnija Įkurta 1948 m. kaip klubas-skaitykla, nuo 1950 m. biblioteka. Uždaryta 2009 m., vėl atkurta, bet vėl uždaryta po 2017 m.
Kumpikų filialas Kumpikai Darbėnų seniūnija Įkurta 1952 m. Šlaveituose, 1972 m. perkelta į Kumpikus, 2018 m. uždaryta.[22]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]