Kretingos herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kretingos herbas – vienas iš Kretingos raj. savivaldybės ir Kretingos miesto heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo sidabriniame lauke Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Abiejų kūnai ir Jėzaus plaukai natūralios spalvos. Marijos plaukai juodi, marškiniai purpuriniai, apsiaustas mėlynas, ant galvos esanti karūna auksinė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kretinga iš viso turėjo keturis herbus. Pirmajame vaizduojama Šventoji Mergelė Marija su kūdikiu Jėzumi ant rankų, antrajame – Šv. Kazimieras, trečiajame – Liūtas, o ketvirtajame – Grifas. Pirmasis herbas minimas dar 1609 m. sausio 23 d. privilegijoje dėl miesto įkūrimo ir Magdeburgo teisių suteikimo. Privilegijoje rašoma, kad miesto tarėjai ir suolininkai naudoję antspaudą su Marijos atvaizdu.[1].

Pirmasis Kretingos herbas buvo naudojamas neilgai – iki XVII a. vidurio. Originalas nėra išlikęs. Sunku pasakyti kodėl šis herbas buvo pakeistas kitu, su Švento Kazimiero atvaizdu. Tuo metu Kretingos dvaras priklausė Kazimierui Leonui Sapiegai. Manoma, kad naujasis herbas sietinas su savininko herbu, mat tuo metu didikai savo vardais net miestus pavadindavo.

Herbas su Šventuoju Kazimieru gyvavo labai ilgai, iki miestas XVIII a. pabaigoje prarado Magdeburgo teises. Antspaudas su šiuo herbu yra išlikęs ir saugomas Krokuvoje.

Herbas su liūto atvaizdu atsirado Kretingai atgavus miesto teises. Deja, nežinoma ar šis herbas buvo naudojamas.

Paskutinis herbas – Grifas, simbolizuojantis jėgą, drąsą, išmintį. Manoma, kad grifas paimtas iš Jono Karolio Chodkevičiaus herbo. Paskui jis patobulintas, aprobuotas, sukurtas dailininko Kalinausko.[2].

Pradėjus kitiems Lietuvos miestams susigrąžinti pirminius herbus, Kretinga taip pat nutarė savo herbu vėl paskelbti Šventosios Mergelės Marijos su kūdikiu Jėzumi ant rankų herbą miesto ženklu.

1993 m. birželio 12 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 81. Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Kanarskas. Senieji simboliai sugrįžta. Švyturys, 1993, birželio 16 d., p. 3
  2. Julius Kanarskas. Kretingos miesto herbas. Švyturys, 1990, birželio 12 d., p. 3