Prienai: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
→Gyventojai: Prira |
||
Eilutė 84: | Eilutė 84: | ||
|2011|9867 |
|2011|9867 |
||
|2017|8848 |
|2017|8848 |
||
|2018|8610 |
|||
|2019|8514 |
|||
}} |
}} |
||
13:36, 15 liepos 2019 versija
- Kitos reikšmės – Prienai (reikšmės).
Prienai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Prienų reginys | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Prienų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 8 623 | |||||||||||||||
Altitudė | 75 m | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-59100 | |||||||||||||||
Vikiteka | Prienai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno. Prienų rajono savivaldybės centras, Prienų seniūnija. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai.
Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas – Prienų tiltas. Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (pastatyta 1750 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, paminklas Kęstučiui (pastatytas iš bronzos 1937 m., skulptorius K. Ausiejus; atstatytas 1990 m., skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės – miesto kapinės.
Prie Drubengio kranto išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Išlikęs vandens malūnas, pastatytas XIX a. Prienų piliavietės ir Prienų dvaro vietoje.
Gamta ir geografija
Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Miesto prieigose prie kelio į Kauną stūkso Mačiūnų (Prienų) piliakalnis.
Istorija
Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo 1502 m., kai Ldk Aleksandras Prienų dvarą ir aplinkines žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui. 1604 m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.
Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie dvaro. 1609 m. jam buvo suteiktos Magdeburgo teisės, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. 1782 m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai. [2] 1785 m. įkurta popieriaus dirbtuvė, viena didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas prie Popierinės tvenkinio). Joje savo veiklą pradėjo vokietis G. Thierbach, gaminęs aukštos kokybės popierių. 1791 m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir herbą.
XIX a. miestas kiek išaugo – 1827 m. buvo 1972, o 1897 m. 2477 gyventojai.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės, Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).
1996 m. patvirtintas naujasis Prienų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVI a. vidurys | Prienų seniūnijos centras | ||
1791–1795 m. | Prienų valsčiaus centras | Prienų apskrities centras | |
1795–1807 m. | ? | Prūsija | |
XIX a. – XX a. pradžia | ? | ||
XX a. tarpukaris – 1946 m. | Marijampolės apskritis | ||
1946–1950 m. | Prienų apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Prienų rajono centras | Kauno sritis |
1953–1995 m. | |||
nuo 1995 m. | Prienų seniūnija | Prienų rajono savivaldybės centras | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas tikriausiai asmenvardinės kilmės – dar ir dabar ši pavardė yra sutinkama Lietuvoje.
Viena legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Esą šis legendinis kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas (pavarde Prienas) prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2019 m. | ||||||
1800 m. | 1827 m. | 1898 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
952 | 1 972 | 3 500 | 3 260 | 4 200 | ||
1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1976 m.[4][5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | ||
5 423 | 7 550 | 9 300 pagal LTE[6] |
9 398 | 11 909 | ||
2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2017 m. | 2018 m. | 2019 m. | ||
11 353 | 9 867 | 8 848 | 8 610 | 8 514 | ||
| ||||||
|
Tautinė sudėtis
2011 m. gyveno 9 867 žmonės:[7]
|
2001 m. gyveno 11 353 žmonės:[8]
|
Žymūs žmonės
- Aleksandras Butleris, Prienų seniūnas
- Markas Antonis Butleris, Prienų seniūnas
- Gotardas Vilhelmas Butleris (1600–1660), karūnos rūmų iždininkas, karūnos rūmų pakamaris, Prienų seniūnas, Prienų pilies statybų pradininkas.
- Mykolas Butleris (1715–1782), Prienų seniūnas
- Maksimilijanas Tareiva (1832–1864), dvasininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis
- Nikodemas Silvanavičius (1834–1919), dailininkas, nuo 1901 m. gyvenęs Prienuose ir Birštone, miręs Prienuose. Buvusioje Prienų pašto stotyje jis įsirengė dirbtuvę, kuri per II pasaulinį karą apgriauta, o vėliau atstatyta ir čia įkurtas siuvimo fabrikas.
- Jonas Mačys-Kėkštas (1867–1902), poetas ir publicistas, palaidotas Prienuose.
- Bernard Revel (1885–1940), rabinas, pedagogas.
- Matas Šalčius (1890–1940), rašytojas, keliautojas.
- Joseph Gottfarstein (1903–1980), vokiečių istorikas ir filologas.
- Bluma Zeigarnik (1900–1988), rusų psichologė.
- Antanas Maceina (1906–1987), g. Bagrėne, mokėsi Prienų gimnazijoje, žymus lietuvių filosofas. Palaidotas Vokietijoje, Miunsteryje.
- Jonas Kazlauskas (1930–1970), žinomas mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius kalbininkas, istorinės gramatikos ir baltų filologijos tyrinėtojas.
- Justinas Marcinkevičius (1930–2011), poetas, mokėsi Prienuose.
- Vytautas Petkevičius (1930–2008), rašytojas.
- Vytautas Jurgis Bubnys (g. 1932), rašytojas, gimęs Prienų apylinkėse.
- Aldona Klimavičiūtė (g. 1940), irkluotoja.
- Mantė Kvederavičiūtė (g. 1990), krepšininkė.
- Algirdas Bendaravičius (g. 1991), irkluotojas.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Prienų Žiburio gimnazija
- Prienų Revuonos pagrindinė mokykla
- Prienų Ąžuolo progimnazija
- Prienų specialioji mokykla (reorganizuota)
- Prienų jaunimo mokykla (reorganizuota)
- Prienų viešoji biblioteka
Pramonė
Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, įkūrus popieriaus fabriką – malūną. 1868 m. Prienuose įsteigtas alaus bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Jis veikė iki 1941 m.
Šiuo metu, vienas įžymesnių ir didesnių objektų – vienintelė buvosioje TSRS veikianti sklandytuvų gamykla AB „Sportinė aviacija“. Įmonė įkurta 1969 m. Čia dirbo ir konstruktorius Balys Karvelis, sukūręs pirmą stiklaplastikio sklandytuvą BK-7, geriau žinomą kaip „Lietuva“.
Taip pat veikia UAB „Termikas“, AB „Nerka“, užsiimanti orlaivių remontu.
Sportas
Sportinę veiklą vykdo Kauno parašiutininkų ir Kauno apskrities sporto klubai. Miesto krepšinio klubas Prienų Rūdupis 2009 m. sezone tapo NKL čempionais, o 2009–2010 sezone pateko į LKL. Taip pat veikia Aviakonstruktorių federacijos centras – Prienų aviakonstruktorių klubas. Mieste įsikūrę FK Rūdupis Prienai ir FK Ąžuolas Prienai futbolo klubai. 2011 m. LKL sezone užėmė 3-iąją, vietą.
Pociūnuose ypač gerai išvystytas aviacijos ir parašiutinio sporto sektorius.
Miestų partnerystė
Miestas | Šalis |
Liubanis | Lenkija |
Karkila | Suomija |
Talsai | Latvija |
Tiūris | Estija |
Susisiekimas
Per Prienus eina magistralinis kelias:
- A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė
- E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas
Krašto keliai:
Galerija
-
Stogastulpis Revuonos parke
-
„Žiburio“ gimnazija
-
Vandens malūnas dvarvietėje
-
Senoji popieriaus dirbtuvė
-
Prienų arena
-
Riboženklis nuo Kauno pusės
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 Прены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 25 (49) : Праяга — Просрочка отпуска. С.-Петербургъ, 1898., 63 psl. (rus.)
- ↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 48
- ↑ Prienai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 918 psl.
- ↑ Prienai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 200 psl.
- ↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Prienai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 445
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija nurodo kita gyventojų skiaičių 1976 m. - 9100
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys
Nuorodos
- Preny Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IX, psl. 34 (lenk.)
- Prienai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 225 psl.
- Prienų krašto muziejus
|