Skriaudžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Skriaudžiai
Skriaudžiai1.JPG
Skriaudžiai nuo senojo Suvalkijos plento

Skriaudžiai
Koordinatės 54°44′31″š. pl. 23°39′50″r. ilg. / 54.742°š. pl. 23.664°r. ilg. / 54.742; 23.664 (Skriaudžiai)Koordinatės: 54°44′31″š. pl. 23°39′50″r. ilg. / 54.742°š. pl. 23.664°r. ilg. / 54.742; 23.664 (Skriaudžiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Veiverių seniūnija
Gyventojų skaičius 637 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: SkriaudžiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Skriaũdžiai
Kilmininkas: Skriaũdžių
Naudininkas: Skriaũdžiams
Galininkas: Skriaudžiùs
Įnagininkas: Skriaũdžiais
Vietininkas: Skriaũdžiuose

Skriaudžiai – kaimas Prienų rajone, 5 km į pietvakarius nuo Veiverių. Piečiau kaimo telkšo Skriaudžių tvenkinys, apylinkėse – Skriaudžių geomorfologinis draustinis.

Stovi Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1834 m.), yra Skriaudžių pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1950 m.), paštas (LT-59030), kultūros namai, buities muziejus (įkurtas 1967 m., su kalendorių ekspozicija). Prie plento stovi Nepriklausomybės paminklas savanoriams, žuvusiems 19181920 m., atminti (pastatytas 1932 m., 1962 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas, projekto autorius dailininkas L. Juozonis).

Nepriklausomybės paminklas
Kultūros centras, 2018 m.
Viena iš gatvių

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skriaudžiai nuo 1664 m. minimi šaltiniuose. 1759 m. kaime pastatyta koplyčia, 1802 m. – bažnyčia, 1778 m. įkurta parapija. 1812 m. birželį žygiuodamas į Rusiją Skriaudžiuose viešėjo Prancūzijos imperatorius Napoleonas I. Per 1863 m. sukilimą šalia Skriaudžių (prie Mozūriškių) ~600 sukilėlių būrys pralaimėjo rusų kazokams. Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją kaime vyko mitingas, buvo platinami atsišaukimai. 1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis („Kanklės 4“). 1907 m. atidarytas Žiburio draugijos skyrius. Kaimas garsėjo puodžiais, skiečiais, kanklių gaminimo meistrais.

Pirmojo pasaulinio karo metais (ypač 1915 m.) Skriaudžių apylinkėse vyko smarkūs mūšiai tarp Rusijos ir Vokietijos kariuomenių, kaimą siaubė gaisrai. Tarpukariu veikė kooperatyvas, kelios parduotuvės; veikė šauliai, jaunalietuviai, katališkos organizacijos. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Skriaudžiuose buvo įrengę TSRS karo belaisvių stovyklą (žuvo ~500 belaisvių). Pokariu skriaudiškiai (daugiausia kunigas J. Jatulis) labai rėmė Geležinio Vilko rinktinės Lietuvos partizanus.[2]

TSRS laikmečiu Skriaudžiai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1737 m. Skriaudžiuose gyveno ~40 šeimų.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur. 1987 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
397 576 489 485 565 660 680 727 637


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Skriaudžius eina krašto keliai  230  MauručiaiVinčaiPuskelniai  ir  189  PrienaiSkriaudžiai , o už 1 km į pietryčius nutiestas magistralinis kelias  A5  KaunasMarijampolėSuvalkai .

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Skriaudžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  3. Skriaudžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 226 psl.
  4. Skriaudžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 31 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]