Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla
| Komercinis pavadinimas | ESAG |
|---|---|
| Buvusi forma | valstybės įmonė |
| Pramonė | aviacija |
| Likimas | neveikia |
| Pirmtakas (-ai) | Eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės |
| Perėmėjas (-ai) | UAB „Sportinė aviacija” |
| Įkurta | 1967 m. |
| Įkūrėjas (-ai) | Eksperimentinio metalo pjovimo staklių mokslinis tyrimo institutas |
| Uždaryta | po 1990 m. |
| Centrinė būstinė | Prienai, Lietuva |
| Svarbiausi darbuotojai | Vytautas Pakarskas, Bronius Oškinis, Antanas Paknys, Balys Karvelis. |
| Produkcija | sklandytuvai |
| Darbuotojų | 40 (1970 m.) |
Eksperimentinės sportinės aviacijos gamykla (ESAG) – sklandytuvų gamykla, nuo 1967 m. veikusi Prienuose. Gamykloje sukurtas sklandytuvas BK-7 „Lietuva“.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1967 m. prie Eksperimentinio metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto įkurtos Eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės (ESAD). 1969 m. pavasarį dirbtuvės persikėlė į suremontuotas buvusios pieninės patalpas Prienuose. Pirmasis dirbtuvių gaminys buvo medinės konstrukcijos pradinio apmokymo sklandytuvas BrO-11M „Zylė“, kuris buvo išbandytas ir priimtas 1969 m. liepos 21 d. BrO-11M „Zylė“ sklandytuvų buvo pagaminta apie 40. Tuo metu ESAD dirbo 12 darbuotojų, išplėtus gamybos apimtis, 1970 m. pabaigoje darbuotojų padaugėjo iki 40. 1970 m. lapkričio 27 d. ESAD direktoriumi paskirtas sklandytojas Vytautas Pakarskas, prie darbų prisijungė konstruktoriai Bronius Oškinis ir Antanas Paknys.
BK-7 „Lietuva“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tuo metu dirbtuvės siekė suprojektuoti ir pagaminti pasaulio standartus atitinkantį rekordinį atviros klasės sklandytuvą. 1972 m. gegužės 1 d. ESAD pervadintos Eksperimentine sportinės aviacijos gamykla. Tų pačių metų rudenį užbaigtas aviakonstruktoriaus Balio Karvelio suprojektuotas stiklaplatinis sklandytuvas BK-7 „Lietuva“ (pirmasis skrydis įvyko 1972 m. gruodžio 8 d.). Bandomieji „Lietuvos“ skrydžiai atlikti Pociūnų aerodrome. „Lietuva“ tapo ESAG kiekvienais metais išleidžiamų naujų plastmasinių sklandytuvų prototopu.[1]
BK-7A, BK-7B ir BK-7C[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1975 m. sukurtas naujas sklandytuvo variantas BK-7A, kurio 2,20 m ilgesni sparnai padidino aerodinaminę kokybę (lyginant su pirmtaku) nuo 43 iki 46. Pagerėjo ir kitos skridimo charakteristikos. 1976 m. vasarį ir balandį išbandyti dar labiau patobulinti sklandytuvai BK-7B ir BK-7C.
LAK[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1976 m. gegužę išbandytas sklandytuvas LAK-9 „Lietuva“. Šių trečios serijos sklandytuvų buvo pagaminta 8, patobulintų, ketvirtos serijos – 10 vienetų. 1978 m. birželio mėnesį išbandytas patobulintas variantas LAK-9M „Lietuva“, turintis kitokios konstrukcijos sparnus ir anglies puošto lonžeronais.
1979 m. gruodžio 21 d. atliktas bandomasis LAK-12 „Lietuva“ skrydis. LAK-12 buvo galutinis visų modifikacijų variantas, iki 1990 m. buvęs pagrindiniu ESAG produktu. LAK-12 pagaminta 235 vienetai, kuriais skraidė Lietuvos, Latvijos, Estijos, buvusios Tarybų Sąjungos, Anglijos, JAV, Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos, Portugalijos, Ispanijos, Švedijos, Argentinos, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kt. šalių sklandytojai.
Privatizavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Prienų ESAG tapo UAB „Sportinė aviacija”.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Pakarskas Archyvuota kopija 2012-02-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuviškų sklandytuvų gamintojai siekia populiarumo pasaulyje
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |